„A. Merkel ir F. Hollande’o derybų pagrindu išlieka Minsko protokolo laikymasis ir efektyvus kiekvieno jame nurodyto punkto įgyvendinimas, įskaitant Rusijos kariuomenės išvedimą iš Ukrainos ir ginkluotės tiekimo separatistams nutraukimą“, – rašoma leidinyje.
„Tačiau tai dar ne viskas. Pasak išankstinės informacijos, Prancūzijos ir Vokietijos planas turėtų įtvirtinti Ukrainos neutralumą ir „federalinį sprendimą“, o tai įšaldytų konfliktą Rytuose“, – teigiama leidinyje.
Apie galimas nuolaidas separatistams, įskaitant ir teritorines, rašė ir vokiečių „Süddeutsche Zeitung“.
Tačiau Vokietijos valdžia paneigė tokią informaciją. „Teritoriniai klausimai nėra diskusijų tarp Petro Porošenkos, F. Hollande’o ir A. Merkel objektas“, – pabrėžė vyriausybės atstovas.
„Le Figaro“ pažymi, kad A. Merkel ryžtas vesti derybas „suteikia pagrindo optimizmui“, nes būtent jos prašymu, remiantis žiniasklaidos informacija, buvo atšauktas sausio 15-osios derybinis susitikimas Astanoje.
„Prancūzija reikalavo, kad derybos vyktų bet kokiu atveju, o palaikyti dialogą su Rusija yra būtina, nepaisant rezultatų nebuvimo“, – sakė leidinio šaltinis. „Le Figaro“ teigimu, europiečiai yra sunerimę, kad ginklų tiekimo Ukrainai klausimas gali būti vis labiau eskaluojamas, o JAV vaidmuo konflikte sustiprės.
„ES yra suinteresuota įtvirtinti savo pagrindinio derybininko su Kremliumi statusą“, – leidinyje cituojamas aukštas pareigas einantis ES valdininkas. Primename, kad anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Europos lyderiams yra siūlęs „įkurti naują Padniestrę Ukrainoje“.
Ukrainos prezidento administracijos atstovas Valerijus Čalas pareiškė, kad pagrindinis vakarykščių derybų tarp P. Porošenkos ir A. Merkel su F. Hollande’u klausimas buvo Minsko susitarimas, o ne V. Putino dokumentai.
