• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pranešant apie tragiškus įvykius Prancūzijoje, žurnalistai darė klaidų, sako Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktorė Neringa Jurčiukonytė. Anot jos, žiniasklaidos priemonių atstovų vaizduoti arabai turėjo vieną veidą – jie buvo sutapatinami su musulmonų tikėjimu. „Be to, nebuvo pateikiamas platesnis istorinis kontekstas, kuris galėjo turėti sąsajų“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia ji.

Pranešant apie tragiškus įvykius Prancūzijoje, žurnalistai darė klaidų, sako Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktorė Neringa Jurčiukonytė. Anot jos, žiniasklaidos priemonių atstovų vaizduoti arabai turėjo vieną veidą – jie buvo sutapatinami su musulmonų tikėjimu. „Be to, nebuvo pateikiamas platesnis istorinis kontekstas, kuris galėjo turėti sąsajų“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Remdamasi 2013–2014 m. vykdytu tyrimu, nagrinėjusiu musulmonų vaizdavimą žiniasklaidoje nuo pat Rugsėjo 11-osios įvykių, N. Jurčiukonytė sako, kad, gerėjant tautinių ar etinių mažumų vaizdavimui, gerėja ir visuomenės nuomonė apie tas grupes.

REKLAMA

– Vienas iš stebėsenos objektų – musulmonų vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje. Kokie rezultatai?

– Na, rezultatai rodo, kad musulmonų vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje gerėja, bet taip pat matome, kad labiau informuojama vietiniu lygmeniu, ne tarptautiniu. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrėme laikotarpį dar iki „Charlie Hebdo“ įvykių. Jeigu tirtume šiandien, matyt, nustatytume, kad daug didesnis kiekis informacijos pateikiamas iš tarptautinio lygmens.

REKLAMA
REKLAMA

Rezultatus taip pat lyginome su visuomenės nuomonės tyrimais. Jie rodo, kad, gerėjant musulmonų vaizdavimui, gerėja ir visuomenės nuomonė. Ankstėliau, pavyzdžiui, iki 2008 m. musulmonai buvo viena iš labiausiai nepageidaujamų grupių kaimynystėje. Net 51–60 proc. pasisakė, kad nenorėtų turėti musulmono kaip savo kaimyno. Dabar šis skaičius yra smarkiai sumažėjęs. Žinoma, neturime šių metų tyrimų. Matyt, situacija keistųsi, nes keičiasi pats vaizdavimas.

– Pirmadienį vyksiančioje konferencijoje bus įvardijamos penkios dažniausiai pasitaikančios žurnalistų klaidos, nušviečiant „Charlie Hebdo“ įvykius. Ar galėtumėte jas įvardyti?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Žurnalistai neteisingai darė tai, kad arabai turėjo vieną veidą – jie buvo sutapatinami su musulmonų tikėjimu. Be to, nebuvo pateikiamas platesnis istorinis kontekstas, kuris galėjo turėti sąsajų. Taip pat yra keletas kitų klaidų, kurias norėtume išlaikyti paslaptyje. Jas išsakysime spaudos konferencijoje.

– Kokia tyrimo nauda?

– Matome, kaip yra vaizduojamos [socialinės – LRT.lt] grupės, kur žiniasklaidai reikėtų labiau pasistengti. Stebėdami, kaip vaizdavimas atsispindi visuomenės nuomonėje, matome labai stiprų poveikį. Matome, kad stereotipai, pasirodantys žiniasklaidoje, veikia visuomenės nuomonę. Kartais tai gali turėti ypač neigiamų pasekmių, nes yra grėsmė, kad tautinės, etinės grupės, kurios Lietuvoje gyvena kartu su mumis, praras lojalumą ir saugumą mūsų šalyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų