Vyrai ir žmonos, tėvai ir vaikai, broliai ir seserys – kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose politikai dėl rinkėjų balsų kausis net šeimomis. Savivaldybių tarybas šturmuojantys sutuoktiniai su atžalomis primena ne ideologinių entuziastų kompanijas, o politiką verslu pavertusius šeimos klanus.
Nors JAV matoma savotiška tradicija, kai prie valstybės vairo stoja tos pačios šeimos kelios kartos, o ir Lietuvos didžiojoje politikoje darbuojasi ne vienas šeiminis duetas, visgi politologai įžvelgia, kad į savivaldos rinkimus šeimas atveda kur kas žemiškesni tikslai nei tarnauti rinkėjui. Daugelis partijų negalėdamos pasigirti žmogiškaisiais ištekliais, bet trokšdamos užimti politinius postus, solidų įvaizdį bando susikurti skystokus kandidatų sąrašus užpildydamos partijos „žvaigždučių“ artimųjų pavardėmis.
Rinkėjus masins atlikėjais
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ 24-ių kandidatų į Savivaldybės tarybą sąraše – du šeiminiai duetai. Vieninteliai iš partijų sugebėję Panevėžio valdančiojoje daugumoje išsilaikyti tris kadencijas iš eilės, šįkart „tvarkiečiai“ bandys miesto valdžios aukštumas šturmuoti pasitelkę ir garsias pavardes. Dėl vietos Taryboje šiuose rinkimuose varžysis džiazo propaguotojas Gendrius Jakubėnas su pastaruosius penketą metų JAV praleidusia dukra, dainininke Simona Jakubėnaite.
Pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantys tėtis ir dukra neslepia labiau tarnaujantys partijai nei turintys rimtų ketinimų ateiti dirbti žmonėms.
„Mes tik palaikom partiją, o ne manom, kad į Tarybą išrinks“, – pripažįsta G. Jakubėnas.
Nors tėtis teigia buvęs iniciatorius, kad dukra įsitrauktų į politiką, tačiau prisipažįsta ne itin norintis ją ten matyti.
„Nelabai norėčiau, kad būtų išrinkta, nes Simona turi daug kūrybinių projektų“, – sako G. Jakubėnas.
Vis dėlto muzikai jau mato, ką turėtų nuveikti valdžioje. G. Jakubėnas nusiteikęs pakelti miesto kultūros lygį.
„Panevėžio – kultūros sostinės projektui buvo skirtas milijonas litų. Ar prisimenate bent vieną įsimintiną koncertą praėjusiais metais? O buvo galima pasikviesti bent vieną pasaulinio lygio žvaigždę“, – kritikavo G. Jakubėnas, nors kultūros sostine rūpinosi jo paties partijos bendražygės Kristinos Nakutytės vadovaujama Savivaldybės administracija.
Kartu šoka, kartu politikuoja
Į rinkimus ne vienas žingsniuoja ir dabartinis miesto Tarybos narys „tvarkietis“ Gintautas Urbelis. Pirmą kartą juose dalyvauja su sutuoktine gydytoja odontologe Daiva Urbeliene.
„Kartu šeimoje, kartu šokame kolektyve, kartu ir politikoje“, – sako G. Urbelis.
Šeiminio tandemo pavardes „tvarkiečiai“ įrašė į pirmąjį kandidatų dešimtuką. Ar dėl to išaugo galimybės šeimai ateiti į miesto valdžią, G. Urbelis sako nesvarstantis.
„Mes ne lošėjai. Kai su šokių kolektyvu lankėmes Las Vegase, prie lošimo automatų net neprisėdome“, – nuo prognozių susilaiko Tarybos narys.
Seimūno žmoną sustabdė apkalbos
Darbo partijos Panevėžio skyriaus lyderis, mero posto siekiantis Seimo narys Petras Narkevičius valdžios olimpą šturmuos irgi ne vienas. Zootechnikės išsilavinimą turinti, bet apskaitininke dirbanti jo žmona Danutė Narkevičienė jau ne pirmą kartą su vyru koja kojon žengs politikos keliu.
Kandidatų sąraše politiko sutuoktinė įrašyta 17-iolikta. P. Narkevičius neslepia, jog jos kandidatavimas į Tarybą skyriuje sulaukė dviprasmiškų vertinimų.
„Skyrius žmoną reitingavo į labai aukštą vietą. Bet atsirado visaip pasisakiusių ir ji pati, norėdama išvengti kalbų, kad klanas ateina, pasiprašė paskutinės vietos sąraše. Dauguma su tuo nesutiko ir ji liko per vidurį“, – „Sekundei“ pasakojo P. Narkevičius.
Parlamentaras tvirtina žmonos neskatinęs dalyvauti rinkimuose, bet labai norėtų, kad ji patektų į Tarybą. Vis dėlto politikas neslepia abejojantis, kad sutuoktinei rinkėjai patikės mandatą.
„Situacija, deja, sudėtinga. Žmonės nenori priimti Darbo partijos“, – pasiguodė parlamentaras.
Blogiausia – skirtingi valdymo lygmenys
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše – du šeiminiai duetai. Prie į rinkimus vedamų „valstiečių“ prisidėjo į merus kandidatuojančios Tarybos narės Gemos Umbrasienės sutuoktinis, Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas. Kandidatų į miesto Tarybą sąraše jam teko paskutinė, 35-oji, vieta.
„Tai jo pasirinkimas būti paskutiniam“, – teigia G. Umbrasienė.
Dėl Tarybos nario mandato varžysis ir į gana aukštą, septintąją, vietą sąraše kolegų reitinguotas Autobusų parko darbininkas Egidijus Pribušauskas su sūnumi Hermanu, Panevėžio kolegijos studentu.
„Korupcija pradeda veikti, kai šeima atsiduria skirtinguose valdymo lygmenyse“, – pavojaus dėl politinės valdžios siekiančių šeiminių duetų galimų asmeninių interesų nemato G. Umbrasienė.
Už politinę apgaulę sumokės
Sūnų į politiką veda Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Dalia Meškauskienė. 25-erių Žygimantas Meškauskas dirba ekspeditoriumi ir nuotoliniu būdu studijuoja geografiją Edukologijos universitete. Nors vaikinas dar tik pirmakursis, Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje paskelbtose kandidatų anketose nurodoma, kad Ž. Meškauskas studijas baigė dar 2009-aisiais.
„Įvyko klaida. Nepretenduojam į mokslus, kurių nebaigėme“, – tvirtina D. Meškauskienė.
Geografiją vaikinas pasirinko, anot mamos, supratęs, kad įpusėtos naujųjų technologijų studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete jam pragyvenimo negarantuos. D. Meškauskienė nemananti, kad sūnus bus išrinktas į Tarybą, bet, anot jos, rinkimuose „geriau dalyvauti nei nedalyvauti“.
Atrodo, kad konservatoriai-krikščionys demokratai į sąrašą tik dėl skaičiaus įtraukę ne tik jaunuolį, bet ir pačią D. Meškauskienę. Įstatymas numato, kad dabartinės jos pareigos – Savivaldybės Investicijų skyriaus specialistės – nėra suderinamos su Tarybos nario veikla. Tad patekus į Tarybą jai tektų rinktis politinę veiklą arba stabilų uždarbį garantuojančias esamas pareigas. Anot D. Meškauskienės, partija neprieštaravo jai atsisakius mandato už politinę apgaulę sumokėti beveik 5000 Lt užstatą.
Brolių balsai dvigubinsis
Liberalų sąjūdžio rinkėjams pateiktame kandidatų sąraše trečią ir septintą vietas užima broliai inžinierius Audrius ir pedagogas Ramūnas Masilioniai. Nebe pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantis, bet į miesto Tarybą lig šiol neprasimušęs A. Masilionis neslepia, kad šeiminis tandemas rinkimuose turi savų pliusų.
„Kas palaikys brolį, ir mane palaikys. Ir atvirkščiai“, – galimybę susirinkti papildomų balsų mato A. Masilionis.
Visgi jis ir šį kartą savęs Taryboje aiškiai nemato.
„Nesu žinomas politikas, kaip sąrašo lyderė. Taip, yra ir skyriaus narių, kurie po rinkėjų reitingavimo pakils sąraše“, – žinomus veidus praleisti į priekį nusiteikęs A. Masilionis.
Į rinkimus su visa šeima
Šeiminė ranga bene ryškiausia Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) sąraše. Į Panevėžio tarybos narius pretenduojantis liberalų skyriaus pirmininkas Romualdas Kiseliūnas kartu vedasi ne tik sutuoktinę Ramutę, bet ir dukrą Ingridą.
Tame pačiame sąraše drauge į rinkimus žengia ir gydytojai Virginija ir Juozas Pikalavičiai.
Šeimos – tikras išsigelbėjimas liberalams, ne itin turėjusiems iš ko sudaryti 28-ių kandidatų sąrašą. Oficialiai skyriuje tėra 80 žmonių, tačiau R. Kiseliūnas pripažįsta, kad aktyvių – tik apie 30.
„Iš pradžių buvome numatę 38-ių kandidatų sąrašą, bet kai pradėjome rinkti dokumentus, nubyrėjo“, – neslepia pirmininkas.
R. Kiseliūnas atviras: jam nė į galvą neatėjo, kad visa jo šeima patektų į Tarybą.
„Visi trys tikrai nepapulsime, o kas papuls, iš viso neaišku“, – partijos galimybes atsargiai vertina skyriaus lyderis.
Vyras – žmonai palaikyti
Rajono konservatoriams-krikščionims demokratams pirštinę metusią ilgametę jų bendražygę, savarankiškai mero posto nusprendusią siekti gydytoją Violetą Grigienę, į rinkimus lydi sutuoktinis, uždarojoje akcinėje bendrovėje staliumi dirbantis Stanislovas Grigas. Tik trylikos kandidatų visuomeninio judėjimo sąraše jam tekusi 11-a vieta.
„Vyras žino, kad visur ir visada reikia būti žmonos rėmėju ir padėjėju“, – sutuoktinio užduotį rinkimuose įvardija V. Grigienė.
Anot jos, šeimoje vyrauja funkcijų pasidalijimas.
„Vyras vairuoja šeimos instituciją, o man leidžia užsiimti saviraiška: vadovauti įstaigai ir dalyvauti politiniame gyvenime“, – atskleidžia kandidatė.
Partijoms trūksta žmogiškųjų išteklių
Algis Krupavičius, politologas
Politikai šeimomis rinkimuose dalyvauja dėl to, kad daugelis Lietuvos partijų, išskyrus tik kelias, yra labai mažos pagal savo narių skaičių. Kai partija visoje Lietuvoje teturi 4000–5000 narių, o savivaldybių tarybų rinkimuose varžomasi dėl daugiau nei 1500 mandatų, kone kas antras narys turi eiti į rinkimus, kad partija atrodytų solidžiai. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kandidatų sąrašuose atsiranda tėvai, vaikai, seneliai ir anūkai.
Žinoma, negalima tokio reiškinio aiškinti vienintele priežastimi. Lietuvoje irgi formuojasi šeimų tradicijos. Parlamentaras Paulius Saudargas – europarlamentaro Algirdo Saudargo sūnus, europarlamentaras Gabrielius Landsbergis – Vytauto Landsbergio anūkas, Seimo narys Andrius Mazuronis – Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio sūnus. Taigi, yra vaikų, sekančių tėvų ar senelių pėdomis, norinčių dalyvauti politikoje. Bet ši priežastis įtraukiant šeimas į kandidatų sąrašus yra kur kas retesnė nei žmogiškųjų išteklių trūkumas partijose.
Dalyvavimas šeimomis politikoje nėra išskirtinis reiškinys. JAV Kenedžių dinastija, 2016-aisiais JAV prezidento posto paskelbė sieksiantis Džebas Bušas – vieno buvusio JAV prezidento sūnus, o kito – brolis.
Kalbant apie Lietuvą, dalyvavimo politikoje šeimomis priežastis labai aiški ir konkreti – dauguma partijų neturi žmonių. Ir ne vien tai. Partijose matome autokratišką ir hierarchinį valdymo modelį. Išties įtakingų partinių veikėjų artimieji turi didesnes galimybes daryti politinę karjerą ir neretai yra proteguojami partijų viduje. Kišti galvą į smėlį ir sakyti, kad taip nėra, tikrai kvaila.
Demokratinėje valstybėje visi gali siekti politinės karjeros, bet reikia turėti aiškų supratimą, kur ir kodėl eina, o ne naudotis antrosios pusės autoritetu ir įtaka.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
