REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Grozno angelai“ vis dėlto mušė buvusią globotinę

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais Suomijoje prieglobstį gavusi čečėnų pora Malikas ir Chadižat Gatajevai nuteisti dėl buvusios globotinės nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Galutinis sprendimas

„Teismai nustatė, kad abu globėjai smurtavo prieš nukentėjusiąją ir dėl to nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai nustatyta įvertinus pačios nukentėjusiosios parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas, taip pat kitų asmenų, mačiusių ir patvirtinusių kai kurias fizinio smurto panaudojimo aplinkybes, parodymus“, – rašoma LAT pranešime.

LAT konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami globėjus kaltais dėl šios nusikalstamos veikos, teisės pažeidimų nepadarė, teisė į gynybą pažeista nebuvo. Pareiškiant kaltinimus dėl fizinio smurto naudojimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo proceso dalyviai su kaltinimais buvo supažindinti nustatyta tvarka, buvo pasiūlyta susitaikymo galimybė, tačiau taikytis atsisakė nukentėjusioji.

REKLAMA
REKLAMA

Teismui išnagrinėjus nuteistųjų gynėjų kasacinius skundus, abiems Gatajevams nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė – 6 mėnesiai ir 21 diena. Dėl grasinimų nužudyti globotinę pora išteisinta.

REKLAMA

LAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad vienas pagrindinių įrodymų – garso įrašas, darytas nukentėjusiosios, nebuvo pripažintas įrodymu. Teismai nustatė, kad nukentėjusioji sakė netiesą dėl įrenginio ir įrašo aplinkybių. Todėl dėl grasinimų nužudyti Gatajevai išteisinti. LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Tyrė saugumiečiai

Ta istorija prasidėjo 2008 metų spalio 18 dieną, kai Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūnai Kaune suėmė M. ir Ch. Gatajevus. Šie čečėnai tuo metu gyveno Karmėlavos gyvenvietėje ir globojo po Čečėnijos karo su Rusija likusius našlaičius. Suėmus įtėvius šeši čečėnų vaikai buvo perkelti į „SOS vaikai“ kaimelį, o Ch. ir M. Gatajevai buvo apkaltinti smurtu prieš savo globotinius, reketu ir grasinimu nužudyti. Kažkodėl šio eilinio buitinio konflikto tyrimo iniciatoriais tapo Valstybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus pareigūnai.

REKLAMA
REKLAMA

Kaltinimus įtėviams M. ir Ch. Gatajevams metė po šeimyninio kivirčo iš namų pabėgusi jau pilnametė Seda Esambajeva, o kaip įrodymus ji pateikė iš saugumiečių gautus garso įrašymo aparatūra padarytus įrašus. Nepanorusi gyventi laikydamasi tradicinių čečėnų gyvenimo normų, jaunoji čečėnė susirado užtarėją tarp VSD pareigūnų.

Karmėlavoje gyvenusių Ch. ir M. Gatajevų augintinių teigimu, Seda tapo gerokai už save vyresnio VSD pareigūno meiluže ir aktyviai provokavo savo globėjus. Naktimis besišlaistančią ir dažnai su alkoholio kvapeliu namo sugrįžtančią merginą įtėviai bandė atvesti į protą, bet ji neklausė. Ch. Gatajeva neneigė, kad, kai buvę išsemti visi žodiniai įtikinėjimai, ji kartą iš tiesų motiniškai pliaukštelėjusi neklusniajai Sedai – tik tą vienintelį kartą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šeimyninį konfliktą tyrę VSD Kauno skyriaus pareigūnai stengėsi, jog prieš „Grozno angelus“ (taip Gatajevai buvo pavadinti viename filme, kuriame pasakojama, kad jie globojo apie 150 nuo karo nukentėjusių vaikų) dar liudytų kiti jų įvaikiai ir net tikrieji vaikai. Čečėniukai buvo gąsdinami, kad jeigu atsisakys liudyti taip, kaip reikalaujama, tai būsiantys pasodinti į kalėjimą už neva melagingus parodymus arba išsiųsti į Rusijai priklausančią Čečėniją. O ten jų lauksianti nepavydėtina dalia.

Nuosprendį apskundė

Galiausiai byla nukeliavo į teismą ir Kauno apylinkės teismas paskyrė Ch. ir M. Gatajevams 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę – dėl smurto prieš savo globotinius, grasinimo nužudyti ir savavaldžiavimo.

REKLAMA

Tokia bausmė prokurorams pasirodė pernelyg švelni. Prokurorė nuosprendį apskundė Kauno apygardos teismui ir faktiškai bausmę jau atlikę sutuoktiniai Gatajevai netrukus vėl stojo prieš Temidės tarnus. Kauno apygardos teismas kaltinimus perkvalifikavo į turto prievartavimą ir dar sugriežtino bausmes – skyrė po pusantrų metų nelaisvės.

Tačiau šio nuosprendžio Gatajevai išklausyti neatėjo ir iš Lietuvos dingo. Tuomet buvo išduotas Europos arešto orderis, tačiau 2010 metų kovą Teisingumo ministerija atšaukė šį orderį, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį ir bylą nagrinėti iš naujo perdavė Klaipėdos apygardos teismui.

REKLAMA

Suteikė prieglobstį

Gatajevų byla Klaipėdos apygardos teismą pasiekė 2010 metų gegužę, tačiau ji ilgai nebuvo pradėta nagrinėti. 2012-ųjų kovą teismas priėmė nutartį, kurioje pabrėžė, kad teismas kelis kartus kreipėsi į Suomijos teisingumo ministeriją su teisinės pagalbos prašymu, kad Gatajevams būtų pranešta apie apeliacinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau buvo gautas atsakymas, kad šie asmenys Suomijoje nerasti. Be to, teismas prašė informuoti apie prieglobsčio suteikimą nuteistiesiems, bet Suomijos pareigūnai dėl teismui nežinomų priežasčių į šį paklausimą neatsakė.

Tuo metu Rusijos-Čečėnijos draugystės bendrijos vicepirmininkė Oksana Čelyševa jau buvo išplatinusi pranešimą, kad Suomija suteikė politinį prieglobstį Ch. ir M. Gatajevams bei trims nepilnamečiams jų vaikams. O. Čelyševa pabrėžė, kad tai pirmas atvejis Europos istorijoje, kai trečiosios šalies – Rusijos – piliečiams suteikiama apsauga nuo vienos iš Europos Sąjungos (ES) narių, šiuo atveju Lietuvos, kitoje. Tuo metu kai kurie Lietuvos visuomenės veikėjai sakė, kad šis sprendimas netiesiogiai paskelbė Lietuvą neišlaikančia civilizuotos ES valstybės reikalavimų ir iš esmės diskvalifikuoja visą Lietuvos teisėtvarkos sistemą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rūpinosi gerove

Galų gale byla buvo išnagrinėta ir nedalyvaujant kaltinamiesiems. Klaipėdos apygardos teismas išteisino čečėnų Ch. ir M. Gatajevų porą, kaltintą savavaldžiavus vartojant psichologinę prievartą prieš globotinius. Pasak teisėjų kolegijos, čečėnų vaikams skirtų globos namų „Gimtoji šeima“ įkūrėjai, nurodydami nukentėjusiesiems pagal galimybes finansiškai prisidėti prie šeimos biudžeto, kurio lėšos buvo naudojamos globotinių išlaikymui, veikė ne savavališkai baudžiamosios teisės prasme, o nustatė šeimos vidaus taisykles ir taip rūpinosi visų globotinių gerove.

Apygardos teismas atmetė prokuratūros apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma griežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes, o apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuriomis Gatajevai nuteisti už globotinės nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasinimą nužudyti paliko nepakeistas. Atitinkamai paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams ir 21 dienai, atliekant ją pataisos namuose, tačiau į bausmės laiką įskaitė sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką, todėl konstatavo, kad paskirtas laisvės atėmimo bausmes nuteistieji atliko. Taip pat panaikino kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

REKLAMA

Be to, teisėjų kolegija nutarė pranešti Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui apie galimą nukentėjusiosios S. Esambajevos melagingų parodymų davimą teisme.

Patenkino tik iš dalies

Pernai Kauno apylinkės teismas iš dalies patenkino Ch. ir M. Gatajevų civilinį ieškinį. Gatajevai siekė prisiteisti po 13 500 litų neturtinės ir 2000 litų turtinės žalos. Neturtinę žalą čečėnų pora argumentavo skaudžiais išgyvenimais, patirtais 2009 metų rugpjūčio 14 dieną dar trims mėnesiams pratęsus jų suėmimą, kai jie tikėjosi išeiti iš kalėjimo ir pamatyti artimuosius. Vėliau Apeliacinis teismas pripažino, kad ši kardomoji priemonė buvo per griežta ir ją panaikino.

REKLAMA

Gatajevai izoliatoriuje praleido 27 dienas. Jų atstovų teigimu, netikėtas sulaikymo pratęsimas taip paveikė sutuoktinius, kad Suomijoje jie turėjo gydytis pas psichoterapeutus. Ch. Gatajeva kalėjime esą norėjusi nusižudyti, palūžęs buvo ir jos vyras.

Kauno apylinkės teismas pripažino sutuoktinius nukentėjusiaisiais, tačiau jų prašytą sumą nusprendė esant per didelę: jiems priteista po 3510 litų neturtinės ir 1000 litų turtinės žalos. Gatajevai šį teismo sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui.

Per visus tuos teismus ir tardymus dar labiau nei suaugusieji nukentėjo ir jų globotiniai, ir tikri vaikai. Gatajevų sūnus, kuriam, kai jis 2008-aisiais buvo apgyvendintas „SOS vaikai“ kaimelyje, buvo vienuolika metų, negalėdavo pasimatyti nei su tikru dėde Zauru Gatajevu, nei su jo lietuve žmona Julija. Berniukas patyrė šoką ir irgi turėjo gydytis.

Petras IVANAUSKAS  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų