Pasak jo, būtent dėl to, kad Vilniui ilgą laiką buvo paliekama pernelyg maža GPM dalis, ir susidarė sostinę smaugiančios skolos.
„Ilgą laiką iš Vilniaus miesto buvo paimama per didelė GPM dalis. Tokia situacija negali tęstis iki begalybės. Tai šiandien sako bankai, kurie raštu patvirtino, kad kol vyriausybė neįvykdys 2011 metai Finansų ministerijos sudarytos darbo grupės sprendimų, tol bankai nedalyvauja paskolų pertvarkyme“, – susiklosčiusią padėtį apibūdino sostinės meras.
Pavadinęs Vilniaus padėtį „labai prasta“, jis lygino ją su šeima. „Jeigu vyras daug dirba ir uždirba, tačiau visą algą paima žmona, o jam duoda pinigų tik pietums, kaip ji po to gali priekaištauti, kodėl jo batai suplyšę, kodėl jis nenuperka jai mašinos arba nenuveda į teatrą?. Čia tokia pati situacija. Miesto gyventojai sumoka 2 mlrd. litų pajamų mokesčio, o lieka Vilniaus miesto gyventojų poreikiams tenkinti tik labai nedidelė dalis“, – sakė jis.
Bet vilniečiai, pasak A. Zuoko, „negali vaikščioti iki begalybės su ištiesta ranka“, o vienas iš realiausių būdų padėti sostinei išbristi iš skolų yra būtent GPM perskirstymas.
„Tai pripažįsta ir nepriklausomi ekspertai. Dar nuo 2010 metų tai buvo patvirtinta kaip vienintelis būdas, kuris leistų subalansuoti Vilniaus miesto pajamas ir išlaidas. Pagal ekspertų išvadas ir restruktūrizavimo planą Vilniui turėtų būti skiriama 60 proc. viso mieste surenkamo GPM“, – ketvirtadienį po susitikimo su konservatoriumi Mantu Adomėnu žurnalistams sakė A. Zuokas.
„Suprantame, – tęsė meras – kad tokios sumos šiuo metu miestas negali tikėtis. Praėjusiais metais GPM dalis, tenkanti miestui, buvo padidinta nuo 42 iki 48 proc., manyčiau, jeigu būtų padidinta iki 55 proc., šiandien Vilnius ir vyriausybė atkurtų bankų pasitikėjimą“. Tam, kad bankai dalyvautų restruktūrizavimo konkursuose, vyriausybė turi įvykdyti susitarimus, kurie buvo pasiekti 2011 metais. Tačiau A. Zuokas pridūrė, kad savivaldybė negali pati priimti sprendimo padidinti sostinei tenkančią GPM dalį – tokį sprendimą gali priimti tik nacionalinė valdžia.
Politiniams ginčams – ne laikas
Kalbėdamas su su žurnalistais apie kelius, kuriais sostinė galėtų išbristi iš skolų, Vilniaus meras sakė, kad susitikimo su konservatoriumi, Seimo nariu Mantu Adomėnu metu pastarajam buvo pateikta informacija apie miesto finansinę padėtį, švietimą ir kita. Pasak A. Zuoko, kadangi šiuo metu svarstomas kitų metų biudžetas, kaip tik yra tinkamas laikas ne tik kalbėti apie problemas, bet ir jas spręsti. Anot jo, nepaisant to, kad dabar yra priešrinkiminis laikotarpis, problemas reikia spręsti ieškant realių sprendimų, o ne atsižvelgiant į partiškumą.
„Politiniai ginčai turi likti nuošalyje“, – sakė jis po maždaug pusvalandį už uždarų durų vykusio susitikimo ir pridūrė, kad sprendimai, kurių reikia Vilniui, nepriklauso nuo vienos politinės organizacijos ar partijos.
Po susitikimo konservatorius M. Adomėnas, kuris įvardijamas kaip vienas galimų TS-LKD kandidatų į Vilniaus merus, pareiškė sieksiantis, kad Vilniui tenkanti mieste surenkamo GMP dalis būtų didinama daugiau, negu siūlo vyriausybė.
„Situacijos rimtumas reikalauja sutelktinių pastangų, – sakė jis, taip pat pabrėžęs, kad viena politinė jėga sostinės problemų neišspręs, o pagalba reikalinga nelaukiant savivaldybių rinkimų. – Todėl mes kviesime svarstyti Vilniaus finansinio gelbėjimo planą. (…) Siūlysiu svarstyti ir GPM procento didinimą“. Pasak M. Adomėno, realu būtų tikėtis padidinti sostinei tenkančią GPM dalį 5-7 proc.„ iki 53-55 proc.
Konservatorius paragino sostinę taupyti, o savivaldybės vadovams iškėlė vieną sąlygą – nemaskuoti tikrosios finansinės padėties: „Kad nebūtų skolos iškaišiojamos, slapstomos – kad nebūtų bandoma tikrąją padėtį šiek tiek pagražinti“.
A. Zuokas ir M. Adomėnas žurnalistams teigė konkrečių būdų, kaip ir kur sutaupyti, neaptarinėję – tai esanti jau kito susitikimo tema.
