Krašto apsaugos ministerija (KAM) siekia plačiau naudoti kariuomenę, kai šalyje oficialiai nevyksta karo veiksmai.
Tai apibrėžiantį dokumento projektą ministerija pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovybei, penktadienį rašo „Lietuvos rytas“.
KAM norėtų, kad jeigu šalyje pasirodytų žalieji žmogeliukai, kariuomenė galėtų iškart veikti nelaukdama jokių specialių procedūrų, kurias tokiais atvejais turi atlikti politikai. Tuos atėjūnus ministerija siūlo apibūdinti kaip ginkluotus užsienio šalies piliečius, vedamus ne kriminalinių paskatų, o besikėsinančius į šalies Konstitucijos pagrindus.
Be to, KAM projekte prisimenant Krymo aneksiją kalbama ir apie „vietinę valdžią", kuri priima „Rusijai naudingus sprendimus". Pasak dienraščio, tikriausiai čia turima galvoje Lietuvos regionai, kuriuose didžiąją gyventojų dalį sudaro tautinės mažumos.
„Arba tai galėtų būti, pavyzdžiui, kokie nors panašūs neaiškūs veiksmai, Lietuvoje sustojus Rusijos karinio tranzito traukiniui", - taip vieną iš realių invazijos formų „Lietuvos rytui" apibūdino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Ministro tvirtinimu, detalūs pasiūlymai bus pateikti vėliau, o dabar KAM tik konstatuoja, jog šiuo metu kariuomenės vaidmuo net oficialiai paskelbus, pavyzdžiui, nepaprastąją padėtį, yra per menkas.
„Mūsų specialistai sako, kad net tuomet, kai policija pasitelkia kariuomenę, šalia policininko stovintis karys net automobilio negali sustabdyti. Taigi jei jau kariai dalyvauja veiksmuose kartu su vidaus reikalų sistemos pajėgomis, jie bent jau privalo turėti lygias teises ir galimybes", - aiškino J.Olekas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
