Vagia savo automobilius
Kaip teigė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis, bandymų sukčiauti arba apgaule pasisavinti draudimo išmoką pasitaiko nuolat. Tai būna arba pavieniai atvejai, kai žmogus spontaniškai nusprendžia galintis nepagrįstai padidinti draudimo išmoką ir tikisi, kad niekas to nepastebės, arba sukčiavimo schemos, kuriamos ir bandomos tam tikrų nesąžiningų asmenų.
„Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai per 2013 m. ištyrė beveik 500 sukčiavimo atvejų, kai bandyta pasisavinti daugiau nei 4,5 mln. litų. Dažniausiai, net 37 proc. atvejų, yra įvykio aplinkybių klastojimas, 21 proc. – apsidraudimas po įvykio, 15 proc. – įvykio inscenizavimas.
„Pastaraisiais metais užfiksavome keletą organizuoto sukčiavimo atvejų, kai imituojamos avarijos su iš užsienio atgabentais automobiliais. Pavyzdžiui, iš Švedijos į mūsų šalį buvo atvežti parduoti nepatrauklūs naudoti taksi, iš Prancūzijos – prabangios, bet problemų turinčios mašinos. Siekiant gauti draudimo išmoką, Lietuvoje buvo imituojamos tokių automobilių avarijos.
Užsienyje veikiančios sukčiautojų gaujos irgi nesnaudžia. Sutarus imituoti automobilio vagystę, jis parduodamas Lietuvos piliečiui, šis automobilį pargabena į mūsų šalį ir parduoda, o buvęs jo savininkas užsienietis kreipiasi į savo šalies teisėsaugininkus ir praneša apie neva pavogtą mašiną. Ši surandama Lietuvoje. Kadangi automobilis buvo draustas, draudimo kompanija turi pirmenybę jį atsiimti. Policijos pareigūnai fiksuoja nemažai atvejų, kai transporto priemonės dar iki pranešimo apie tariamą vagystę mūsų šalyje dažniausiai būna išvaromos ir parduodamos Rytuose: Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje“, – „Sekundei“ pasakojo A. Juodeikis.
Dar vienas sukčiavimo pavyzdys, kai pavogto automobilio kėbulo numeriai „perkeliami“ į kitą, tokios pačios markės ir spalvos automobilį ir jis parduodamas nieko apie tai nežinančiam žmogui. Be to, ne taip retai draudikai gauna melagingų pranešimų apie pavogtus automobilius. Netrukus paaiškėja, kad savininkas pats „pavogė“ savo mašiną ir, tikėdamasis gauti draudimo išmoką, ją paslėpė. Tiriant transporto priemonių vagystes paaiškėja, kad maždaug 30 proc. automobilių buvo pavogti sukčiaujant. Į apgaulę įtraukia ir kitus
Registruotas ne vienas atvejis, kai didelės vertės, bet sunkiai parduodami automobiliai tyčia apgadinami ar net deginami, tikintis gauti draudimo išmoką. Lietuvoje organizuojamas labai prastos būklės automobilių supirkimas neva į metalo laužą, tačiau jie panaudojami brangiems automobiliams tyčia sudaužyti. Po tokios „avarijos“ brangus automobilis nurašomas kaip nebepataisomas.
„Atsiranda ir vienas kitas „serijinis pakišinėtojas“, dažniausiai provokuojantis avarijas žiedinėse ar problematiškose sankryžose. Neretai pasitaiko ir bandymų susitarti jau po avarijos. Apsukruoliai sukčiauti įkalba kitą, dažniausiai nekaltą, avarijoje dalyvaujančią pusę klastoti įvykį, ragina jį užfiksuoti po kelių dienų, kad nukentėjusysis spėtų apsidrausti ir gautų išmoką. Draudikams išsiaiškinus nesąžiningus vairuotojus, dažniausiai tokie piliečiai patys atsisako draudimo išmokos, pripažįsta savo kaltę ir gailisi“, – kalbėjo Žalų departamento direktorius.
Labai dažnai draudikai susiduria ir su bandymais, kad būtų nustatyta didesnė žala, nei iš tiesų padaryta. Pavyzdžiui, pažeista tokia automobilio dalis, kuri per deklaruojamą avariją negalėjo nukentėti: automobilių savininkai patys nusuka įvairias dalis: lempas, veidrodėlius, ratus, išlupa oro pagalves, navigacijos sistemas. O gavęs draudimo išmoką, automobilio savininkas vėl įsuka tas pačias lempas, „pavogtus“ veidrodėlius. „Išaiškinami ir kiti sukčiavimo atvejai, siekiant neteisėtai įgyti draudimo išmoką. Pavyzdžiui, apdraudžiamas aukštos klasės, kelerių metų senumo automobilis, kuriame atsirado rimtų defektų ir jis labai nuvertėjo.
Draudėjui jį brangu remontuoti, o realizacijos vertė labai maža, todėl automobilis padegamas siekiant gauti draudimo išmoką kaip už tvarkingą. Tokiu sukčiavimo būdu norima gauti suma gali siekti iki kelių dešimčių tūkstančių litų“, – tikino A. Juodeikis. Išradingumui nėra ribų
Sukčiauti bando ne tik apsidraudusieji kasko ar vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, bet ir apdraudusieji kitą savo turtą. Vienas dažnesnių atvejų, kai žmonės apdraudžia būstą ir po kiek laiko praneša, kad jį užliejo kaimynai. Tačiau paaiškėja, kad neva ką tik užlieto buto lubos jau spėjusios pageltonuoti nuo vandens.
Žmonės sukčiauja ir dėl palyginti nedidelių išmokų: buvo atvejis, kai po užliejimo būstą apdraudęs savininkas siekė gauti 267 litų kompensaciją.
„Bandymų „prakišti“ draudikams senus nuostolius padaugėja po gamtos stichijų – audrų, liūčių. Pamatę, kad prasiautė audra, nesąžiningi klientai, matyt, nusprendžia, kad draudikai ir taip turi daug darbo, tad nesigilins, todėl pabando pranešti apie anksčiau patirtą nuostolį arba apie tokį, kuris patirtas net ne audros zonoje esančiame būste. Kai kurie atvejai išties originalūs, pasitelkiamos net kompiuterinės technologijos – neseniai vienas pilietis, nukentėjęs nuo audros, nuotraukų redagavimo programa „priklijavo“ audros nuverstą kaminą ir bandė gauti draudimo išmoką“, – prisiminė A. Juodeikis.
Pastaruoju metu itin daugėja klientų, kurie apdraudžia išmaniuosius telefonus ir reikalauja kompensacijos. Neretai pranešama apie nepataisomai sugadintus telefonus, nors iš tiesų jie kuo puikiausiai veikia. Automobilius draudžia po avarijos
Draudimo bendrovės BTA draudikai pastebi, kad šiemet pats populiariausias būdas buvo „karuselinio sukčiavimo“ schema, kai sukčiai inscenizuoja transporto priemonių įvykius, o vėliau bando išsireikalauti išmokų iš skirtingų draudimo bendrovių.
Ypač dažnai tokioms veiklos schemoms įgyvendinti nesąžiningi gyventojai naudoja automobilius, kurių detalės itin brangios.
Kaip teigė BTA Teisės skyriaus specialistas Jevgenijus Krochmalis, sukčių nemažėja, o ir tendencijos išlieka panašios. Dažnai mėginama draudikus suklaidinti melagingai pildant eismo įvykio deklaracijas ar automobilį apdrausti tik po eismo įvykio. Taip pat į eismo įvykio deklaraciją įrašoma daugiau automobilio defektų, nei jų atsirado.
Būna ir taip, kad nurodomos klaidingos avarijos aplinkybės, pakeičiama jos vietą ir laiką, įrašomas ne tas eismo dalyvis. Nevengiama klastoti ir sveikatos pažymų.
„Šiemet populiariausias sukčiavimo būdas, kaip ir pernai, yra apdrausti automobilį jau įvykus eismo įvykiui. Tokie sudaro daugiau kaip 50 proc. visų per pastaruosius septynis mėnesius bendrovėje užregistruotų sukčiavimo būdų. Pastebime ir tai, kad vis dažniau sukčiai veikia ne pavieniui, o organizuotai. Kad būtų galima nuslėpti nusikaltimą, kuriamos ypač painios schemos, nuolat keičiami joje dalyvaujantys transporto priemonių savininkai, įtraukiama naujų dalyvių. Tyrimai dėl galimo sukčiavimo užtrunka, bet išsiaiškinus tokie asmenys perduodami teisėsaugai. Be to, pasekmės bus jaučiamos ir ateityje: kitais metais jų draudimo įmokos įspūdingai šokteli“, – sakė J. Krochmalis. Lina Dranseikaitė
