Specialistai atkreipia dėmesį, jog valstybę gali išgelbėti tik privatūs kaupiamieji fondai. Tauta senėja, dirbančių žmonių mažėja, o pensininkų išlaikyti reikia vis daugiau, teigia dienraštis.
Pagal pensijų ir vidutinio darbo užmokesčio santykį Lietuvai tarp ES narių tenka 17-oji vieta. Šis rodiklis atskleidžia, kokio spaudimo iš pensinio amžiaus žmonių ateityje gali tikėtis valstybė.
Tyrimas parodė, kad daugelyje Europos valstybių pensijos yra vienintelė didžiausia šalies išlaidų dalis. Nuolatos didėja ir BVP dalis, skiriama pensijoms.
Tačiau pagal finansinę naštą, kurią valstybei užkrauna pensijų mokėjimas, Lietuva yra ketvirta visoje ES. Dvi pirmosios vietos tenka kaimynėms Estijai ir Latvijai, trečioji – Didžiajai Britanijai. Lenkija yra 11-a. Sunkiausiai esamą pensijų sistemą sekasi išlaikyti Graikijai, Švedijai ir Italijai.
„Kad ir kaip būtų skaudu pripažinti, bet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tos pensijos – vienos mažiausių Europoje. Žinoma, tai lemia didesnį sistemos finansinį stabilumą, nes valstybės nėra įklimpusios į didelius finansinius įsipareigojimus ateičiai“, - aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Teodoras Medaiskis.
Kitas svarbus faktorius, prisidedantis prie finansinio stabilumo – amžius, kurį vidutiniškai nugyvena pensiją gaunantys asmenys. Lietuvoje pensininkai vidutiniškai sulaukia 81, o Latvijoje ir Estijoje – 80 metų. Prancūzijoje pensinio amžiaus žmonės gyvena ilgiausiai – vidutiniškai 85 metus. Be to, čia į pensiją išleidžiama anksčiau, negu daugelyje kitų šalių.
