(Atnaujinta 00 val. 26 min.)
Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį žlugo, balsuoti atėjus vos 15 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos pataisas balsavo 268 tūkst. 920 Lietuvos piliečių - mažiau, nei pasirašė už referendumo paskelbimą.
„Referendume „taip“ pasakė mažiau rinkėjų negu piliečių skaičius, kurie reikalavo surengti referendumą“, - spaudos konferencijoje vėlų sekmadienio vakarą sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Referendume dalyvavo 14,97 proc. rinkėjų, iš jų siūlytoms pataisoms pritarė 70,78 proc., rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, suskaičiavus balsus visose apylinkėse. Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.
Konstitucijos pataisomis siūlyta uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, taip pat numatyti, kad ateityje referendumams skelbti pakaktų surinkti 100 tūkst. parašų. Organizatoriai tikino siekiantys išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ir žemdirbių finansinį saugumą.
Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus ir sukeltų pavojų Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, taip pat apribotų žemės savininkų teises. Kritikos sulaukė ir tai, jog balsavime vienodai reikia pasisakyti už skirtingus, tarpusavyje nesusijusius klausimus.
Organizatoriai dėl žlugusio balsavimo labiausiai kaltino Seimo parinktą laiką, nes daug žmonių šiuo vasaros metu atostogauja ar savaitgalius leidžia ne namie.
„Ko valdžia siekė, tą pasiekė - referendumas skaitysis neįvykęs, kadangi vasaros vidurys nėra jam pats palankiausias laikas“, - BNS sekmadienio vakarą teigė referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Julius Panka.
Politikos ekspertai sutiko, kad atostogų metas sumažino rinkėjų aktyvumą, tačiau pažymėjo, jog didelė dalis piliečių sąmoningai boikotavo referendumą.
„Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume - tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai formuluojami netinkamai, tiek dėl to, kad pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Referendumo kritikai pasveikino rezultatus.
„Šis referendumas buvo labai geri skiepai Lietuvos visuomenei. Nuo visokio gręžiojimosi atgal“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Seimo narys liberalas Remigijus Šimašius.
Aktyviausiai referendume dalyvavo Ignalinos rajono gyventojai - čia savo valią pareiškė 23,78 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas buvo Visagine, kur balsavo 8, 29 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Didžiuosiuose miestuose aktyvumas buvo mažesnis nei vidutinis - Vilniuje balsavo 11,44 proc., Kaune - 13,77 proc., Klaipėdoje - 12,32 proc. rinkėjų.
Vyriausybė referendumui surengti skyrė 13,5 mln. litų.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Sekmadienį likus valandai iki balsavimo pabaigos buvo balsavę 10,92 proc rinkėjų, dar 3,17 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.
„Iki 19 val. buvo pareiškę valią 356 tūkst. rinkėjų“, - žurnalistams sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.
300 tūkst. piliečių parašų surinkę iniciatoriai siūlė Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, o ateityje referendumams skelbti pakaktų 100 tūkst. parašų.
Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai.
Aktyviausiai sekmadienį balsavo Pakruojo rajono gyventojai, kur iki 19 val. savo valią išreiškė 15 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas buvo Visagine, kur balsavo apie 6 proc. gyventojų.
Mažesnis nei vidutinis aktyvumas buvo miestuose. 19 valandos duomenimis, sostinėje Vilniuje rinkimų dieną balsavo 9 proc., Klaipėdoje - 10 proc., Kaune - 11 proc. rinkėjų.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
(Atnaujinta 23 val. 30 min.)
Už Konstitucijos pataisas balsavo mažiau nei pasirašė už referendumą
Referendume dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams už Konstitucijos pataisas balsavo mažiau Lietuvos piliečių nei pasirašė už referendumo paskelbimą, sekmadienio vakarą pranešė Vyriausioji rinkimų komisija.
„Referendume „taip“ pasakė mažiau rinkėjų negu piliečių skaičius, kurie reikalavo surengti referendumą“, - spaudos konferencijoje sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Referendume dalyvavo apie 15 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių, iš jų apie 70 proc. pasisakė už balsavime siūlytas Konstitucijos pataisas, rodo duomenys, kuriuos pateikė 2000 rinkimų apylinkių iš 2004.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
(Atnaujinta 21 val. 15 min.)
Konstitucijos pataisoms pritarė apie 70 proc. balsavusiųjų referendume
Referendume siūlytoms Konstitucijos pataisoms pritarė apie 70 proc. balsavime dalyvavusių žmonių, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys iš daugiau kaip pusės rinkimų apylinkių.
Už pataisas, kad būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams ir sumažinti reikalavimai referendumams skelbti, balsavo 69,66 proc., prieš - 27,47 proc. dalyvavusiųjų. Rinkėjų aktyvumas siekė 15,37 proc. Tai yra daliniai rezultatai pagal duomenis, kuriuos pateikė 1422 apylinkės iš 2004.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
(Atnaujinta 21 val. 00 min.)
Politologas R.Vilpišauskas: daug gyventojų pilietinę poziciją išreiškė nebalsuodami
Didelė dalis Lietuvos piliečių išsakė savo pilietinę poziciją neateidami į referendumą, kuriame sekmadienį užfiksuotas rekordiškai mažas aktyvumas, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume - tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai formuluojami netinkamai, tiek dėl to, kad pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi“, - BNS sekmadienio vakarą sakė politikos ekspertas.
Pasak R.Vilpišausko, pasyvumą taip pat lėmė referendumo laikas, nes daug žmonių šiuo metu atostogauja ar savaitgalius praleidžia ne namuose, bei didelės dalies piliečių menkas domėjimasis politika ir pozicija nedalyvauti jokiose rinkimuose.
300 tūkst. rinkėjų parašų surinkę iniciatoriai siūlė Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Jie taip pat siekė nustatyti, jog referendumui paskelbti ateityje pakaktų surinkti 100 tūkst. parašų.
Referendumo kritikai teigė, kad uždraudus parduoti žemę užsieniečiams būtų pažeisti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), taip pat kritikavo, kad balsavime vienodai reikia pasisakyti už skirtingus, tarpusavyje nesusijusius klausimus.
- - - - - - - - - - - - - -- - - - - - - -
(Atnaujinta 20 val. 55 min.)
Dėl P.Šliužo elgesio per debatus gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas
Policija svarsto galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vieno iš referendumo dėl žemės iniciatorių Pranciškaus Šliužo elgesio per debatus penktadienį.
Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla spaudos konferencijoje sekmadienio vakarą sakė, kad yra gautas skundas dėl jo pareiškimų per debatus, kuriuos transliavo LRT televizija.
„Aš kalbu apie pranešimą apie užvakarykštę laidą per Lietuvos televiziją, kuomet vienas iš laidos dalyvių iš tikrųjų, manau, tikrai pakankamai neatsakingai žarstėsi tam tikrais kaltinimais ir raginimais, ir galimai tikrai bus sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, - sakė R.Požėla.
P.Šliužas šiuose debatuose, be kita ko, pareiškė, kad visus, kurie parduoda žemę užsieniečiams, būtų galima sušaudyti.
Jo teigimu, dar vienas pranešimas, kuris „balansuoja ant ikiteisminio tyrimo ribos“, susijęs su įžeidžiamo pobūdžio komentarais elektroninė erdvėje.
Iš viso policija yra gavusi 21 pranešimą apie galimus pažeidimus, susijusius su referendumu.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
(Atnaujinta 20 val. 50 min.)
J.Panka: referendumas neįvyko dėl nepalankaus laiko
Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko, nes buvo organizuojamas netinkamu laiku, mano referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Julius Panka.
„Ko valdžia siekė, tą pasiekė - referendumas skaitysis neįvykęs, kadangi vidurys vasaros nėra pats palankiausias laikas jam. Vertiname, kad Seimas tiesiog nepatogiu laiku paskyrė referendumo datą, dėl to tokie ir rezultatai“, - BNS sekmadienio vakarą teigė J.Panka.
Atstovų parlamente neturinčiai Tautininkų sąjungai vadovaujantis politikas sakė apgailestaujantis, kad valstybė išleido 13 mln. litų ir nepasiekė tikslo atsiklausti tautos.
„Jei būtų per Europos Parlamento rinkimus, tai būtų visai kitas rezultatas, aš manau. Kitas niuansas, žmonės masiškai buvo gąsdinami - du mėnesius buvo kiekvieną dieną iš valdžios vyrų gąsdinimai, pradedant absurdišku teigimu, kad mus išmes iš Europos Sąjungos referendumui laimėjus ir baigiant, kad reikia referendumą boikotuoti, kad čia už to stovi Kremlius ir taip toliau“, - kalbėjo J.Panka.
Pasak jo, iniciatyvinė grupė savo tikslus bandys pasiekti kitais būdais.
„Pirmas dalykas, reikia kažkokiu būdu spausti Seimą. Šnekėsim su sveikai mąstančiais Seimo nariais, galbūt organizuosim kažkokius mitingus. Tikrai yra visokiausių priemonių. Galų gale matėme per visas referendumo laidas, kad didžioji dalis net ir nepritariančiųjų referendumui pažadėjo sumažinti referendumo parašų skaičių. Žiūrėsim, kaip jie laikysis savo žodžio“, - sakė J.Panka.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
A.Butkevičius: referendumas neįvyks
Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienio rytą balsavęs referendume sakė manantis, kad referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims neįvyks, nes jame nebalsuos daugiau kaip pusė piliečių. Jis apgailestavo, kad referendumui išleista daug pinigų, o politikai, kai buvo pradėti rinkti gyventojų parašai dėl referendumo organizavimo, nepatikėjo, kad 300 tūkst. parašų gali būti surinkta.
„Tikrai nesusirinks, manau, kad (balsuojančiųjų - BNS) skaičius bus labai nedidelis“, - paklaustas, ar susirinks bent pusė šalies piliečių žurnalistams teigė A.Butkevičius, sekmadienį balsavęs S.Konarskio rinkimų apylinkėje.
„Žmonių išmintis nugalės ir rezultatai bus tokie, kad... Yra priimtas saugiklių įstatymas, numatyti saugikliai (žemės pirkimo - BNS), politikavimas toje srityje turi pasibaigti“, - teigė A.Butkevičius.
Jis teigė, kad per pasiruošimą referendumui dėl žemės ji atpigo ketvirtadaliu: „Per pastaruosius du-tris mėnesius žemės sumažėjo kaina apie 25 proc.“
Premjeras teigė, pats balsuoti ėjęs, nes norėjo atlikti savo pilietinę pareigą.
„Atėjau balsuoti dėl to, kad įvykdyti savo pilietinę pareigą. Vis dėlto buvo surinkta daugiau kaip 300 tūkst. piliečių parašų. Ir mane kaip ministrą pirmininką įpareigoja atsižvelgti į žmonių surinktus parašus ir išsakyti savo nuomonę“, - sakė A.Butkevičius.
Jis teigė, kad referendume balsuojantys žmonės yra suklaidinti agitacijos, per kurią buvo skleidžiama dezinformacija, ateiti į referendumą: „Tam tikra yra pasėta baimė, tai žmones ir privertė ateiti“.
Premjeras dar kartą pakartojo, kad referendumas buvo organizuojamas dėl dviejų priežasčių - europarlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų bei žemvaldžių planų.
„Kitose Europos šalyse buvo suaktyvėję euroskeptimai, kurie kai kuriose valstybėse net laimėjo rinkimus į europalamentą. Kas gali paneigti, kad tai (referendumu - BNS) nebuvo suinteresuoti tie žmonės, kurie turi Lietuvoje sukaupę daug žemės. Tiesiog jie galėtų tam tikras sąlygas sau pasigerinti toliau apribojant užsieniečiams pirkti žemę, kad galėtų jos dar daugiau įsigyti“, - teigė referendume balsavęs premjeras.
Jis teigė, kad politikai, kai buvo pradėti rinkti gyventojų parašai dėl referendumo organizavimo, nepatikėjo, kad 300 tūkst. parašų gali būti surinkta: „Tik tuo metu, kai pamatė, kad tie parašai bus surinkti, pradėjo aktyviai dirbti“.
Rinkėjai: kaip balsuoti, kai vienu „taip“ ar vienu „ne“ reikia atsakyti į kelis klausimus?
Užuot dalyvavę referendume dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ir kartelės surengti referendumą sumažinimo nuo 300 iki 100 tūkst. parašų, sekmadienį lietuvaičiai rinkosi kitus užsiėmimus.
Sekmadienio popietę vienoje sostinės rinkimų apylinkių balsavusi šeima sakė atėjusi į referendumą dėl to, kad tai laiko savo pilietine pareiga.
„Kaip balsuoti kiekvienas nusprendžia pats, tačiau manome, kad ateiti privalėjome“, – naujienų portalui balsas.lt sakė Elena ir Antanu prisistatę vilniečiai. Jie sakė pastebėję, kad lapuose, kuriuose pasirašė gaudami referendumo biuletenį, itin nedaug parašų ir pridūrė, kad nemažai jų pažįstamų referendumo išvakarėse sakė abejojantys, kaip reikėtų balsuoti, kai vienu „taip“ arba vienu „ne“ reikia atsakyti į kelis klausimus.
„Būtų aiškiau, jei klausimai dėl žemės nepardavimo ir dėl parašų, kuri reikia, kad būtų surengtas koks nors referendumas ateityje, būtų išskirti. Gal žmogus į vieną klausimą nori atsakyti vienaip, o į kitą kitaip – tai ką jam daryti, kaip jam balsuoti?“, – svarstė Antanas.
VRK informuoja, kad dėl incidento Jurbarke, kur vienas asmuo važinėjo automibiliu, apklijuotu plakatais ir agitavov atvykti į referendumą, buvo kreiptasi į policijos pareigūnus ir pradėta administracinė teisena. Smulkių incidentų pasitaikė ir daugiau.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
