LRT.lt
Dauguma LRT.lt kalbintų ekspertų teigia iš ketvirtadienio kandidatų dvikovos tikėjęsi daugiau, nes debatuose buvo diskutuojama bene svarbiausia būsimam šalies vadovui tema. Ekspertams pritrūko valstybinio abiejų kandidatų mąstymo, aiškių idėjų ir konkretumo. Tačiau beveik visų debatus vertinusiųjų nuomone, šį kartą D. Grybauskaitė kur kas labiau pranoko Z. Balčytį, nors klaidų neišvengė ir ji.
Ramūnas Vilpišauskas: D. Grybauskaitė diskutavo ne su oponentu, o su jo partija
Vilniau universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriui Ramūnui Vilpišauskui susidarė įspūdis, kad kandidatai paskutiniuose debatuose taip ir nesugebėjo įsijausti į diskusijos „vienas prieš vieną“ žanrą, išskyrus vos kelis pasisakymus dėl santykių su Lenkija ir krašto apsaugos finansavimo.
„Tačiau ir šiais atvejais atrodė, jog kandidatai kalba kažkam šalia ar nesančiam studijoje, o ne vienas kitam. Turbūt jie manė, kad taip kalba tiesiogiai rinkėjams, bet kaip tik rinkėjai tokiais atvejais tampa ignoruojama auditorija, nes nemato aistros ir įsitikinimų. Beje, kartais klausant p. Balčyčio atrodė, kad jis iš tiesų net ir dalyvaudamas šiuose debatuose pirmiausia galvoja apie rinkimus į Europos Parlamentą. O klausant Prezidentės Grybauskaitės atrodė, jog ji diskutuoja ne su oponentu, o su jo partija“, – teigė R. Vilpišauskas.
Pasak jo, efektingesnis buvo D. Grybauskaitės pasirodymas, tačiau kyla klausimas, kokioms rinkėjų grupėms klausimai „į kaktą“ , pavyzdžiui, apie pakalnutes arba šūkiai apie nenuolaidžiavimą kai kurioms Lietuvos kaimynėms gali daryti įspūdį.
„Užsienio politika besidomintiems žmonėms tai nedaro įspūdžio, jiems norisi aiškesnės vizijos ir konstruktyvumo. Į daugelį klausimų, pavyzdžiui, apie Lietuvos santykių su Rusija viziją ir taktiką, kokią integracijos viziją Europos Sąjungoje jie palaikytų bei kaip konkrečiai remtų Ukrainos integraciją į ES, kandidatai taip ir neatsakė, tik pasimėtė bendromis frazėmis. Tiesa, buvo pora klausimų, kurie buvo aštriau aptarti: Z. Balčytis kritikavo D. Grybauskaitės santykius su Lenkijos vadovais, bet pats taip ir nepasakė, ką konkrečiai darytų kitaip, išskyrus bendro pobūdžio teiginį apie anksčiau buvusių santykių su Lenkija „atstatymą“. Tuo tarpu Prezidentė Grybauskaitė netikėtai aštriai sukritikavo finansų ministro pasisakymą dėl išlaidų gynybai nedidinimo. Tačiau šis ginčas atrodė gana keistai, nes pagrindinis jo taikinys nedalyvavo, o Z. Balčytis tik netiesiogiai reagavo į kritiką savo partijos kolegos atžvilgiu“, – pastebėjimais dalijosi politologas.
R. Vilpišauskas abejoja, ar vakarykštė diskusija galėjo smarkiai pakoreguoti būsimą rinkėjų balsų pasiskirstymą, nes tie, kas domisi užsienio politika, dar prieš šiuos debatus buvo susidarę nuomonę, kuris iš kandidatų šioje srityje yra stipresnis.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė: Z. Balčytis prašovė
Portalo delfi.lt vyriausiosios redaktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės nuomone, šiuose debatuose ryški persvara buvo D. Grybauskaitės pusėje, nes ji pademonstravo ryžtą, greitą reakciją, situacijos išmanymą.
„Z. Balčytis laikėsi senosios socdemiškosios linijos „draugauti su visais, gerinti santykius su Rytais“ ir prašovė, nes šiuo metu valstybė gyvena visiškai kitomis aktualijomis, t.y., karo su Rytais grėsmėje. D. Grybauskaitė jam priminė, kad važiuoti į Soči stebėti olimpinių žaidynių nederėjo, nes Rusija buvo jau pradėjusi pieno produktų blokadą. Netgi iš sau nepalankaus santykių su Baltarusija klausimo Prezidentė sugebėjo išpešti naudos: demokratiniu keliu Baltarusiją pasišovusiam vesti oponentui ji priminė, kad tai sunkiai įmanoma po 2010 m. A.Lukašenkos režimo smurto“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Jos vertinimu, Z. Balčyčio argumentai buvo pigūs ir užvirusioje diskusijoje apie gynybos finansavimo didinimą. „ Jis priešino gynybos finansavimo išlaidas su pensijomis ir euro įvedimu, užuot siūlęs konstruktyvias išeitis, kaltino A. Kubiliaus Vyriausybę finansavimo mažinimu gynybai, o galiausiai populistiškai pareiškė: „Jei būsiu prezidentas, karo nebus“. Prastų Z. Balčyčio pozicijų neišgelbėjo ir parengta kritika D. Grybauskaitei dėl Valstybės gynimo tarybos retų posėdžių, Vygaudo Ušacko atleidimo, VSD vadovo kompetencijos klausimų. Debatus kiaurai laimėjo D. Grybauskaitė“, – apibendrino portalo delfi.lt vadovė.
Mažvydas Jastramskis: kovingos lygiosios
TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis pastebi, kad abu kandidatai panašiai suvokia Lietuvos strateginius tikslus, mato tas pačias grėsmes.
„Z. Balčyčio pasisakymuose buvo matyti šiek tiek daugiau pragmatizmo, pavyzdžiui, kalbant apie hipotetinį vizitą į Sočį stebėti olimpinių žaidynių. Manau, kad jis taip kalbėjo norėdamas atkreipti atitinkamų elektorato segmentų dėmesį, tačiau tuo pat metu Z. Balčytis paliko dešiniųjų rinkėjus D. Grybauskaitei, kuri laikėsi griežtesnės pozicijos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Z. Balčytis gana korektiškai bandė atkreipti dėmesį į vienašališką Prezidentės valdymo stilių, dėliojo vienybės, interesų derinimo šalies viduje akcentus, mėgino išnaudoti VSD kortą. D. Grybauskaitė kirto atgal ir kritiškai pasisakė apie socialdemokratų požiūrį į krašto saugumą“, – sakė politologas.
Jo manymu, labai aršios kovos tarp oponentų nebuvo, todėl ir įvardinti debatų laimėtoją esą sunku.
„Apibendrindamas skelbčiau kovingas lygiąsias, kurios, jeigu būtų 11 metrų baudinių serija, greičiausiai baigtųsi D.Grybauskaitės naudai“, – vakarykščius debatus įvertino M. Jastramskis.
Vytautas Bruveris: D. Grybauskaitė naudojosi Z. Balčyčio klaidomis
„Abu kandidatai ir vėl buvo blankoki, šabloniški ir per mažai konkretūs svarbiais klausimais. Kad ir pačiu svarbiausiu: kokios konkrečios politikos laikytis Rusijos atžvilgiu? Vis dėlto geriau pasirodė D. Grybauskaitė. Ji gana agresyviai atakavo Z.Balčytį ir jai pavyko priešininką ir jo partiją rinkėjams parodyti kaip veidmainius, tyčia ar iš aplaidumo nesuvokiančius Rusijos grėsmės“, – nuomone apie debatus dalijosi „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris.
Pasak jo, D. Grybauskaitė tiksliai neapibrėžė, kokia ta grėsmė, nors buvo galima suprasti, kad ji turi galvoje realios Rusijos karinės intervencijos pavojų, kurį Z.Balčytis paneigė, tačiau tai padarė taip nevykusiai, kad suteikė D.Grybauskaitei pranašumą.
„Z. Balčytis, matyt, norėjo pasakyti, kad panikos ir perdėtos įtampos kelti nereikia, nes Lietuva NATO narė ir jis tiki, jog Aljansas tikrai apgins, o ir Rusija greičiausiai vis dėlto nesiryš imtis tokios avantiūros. Tačiau jis tik tėkštelėjo, kad karo nebus ir galima buvo manyti, kad tarsi jis neigia bet kokią Rusijos grėsmę. Tuo pasinaudojo jo varžovė, kuri aštriai kritikavo finansų ministro pareiškimus, kad pinigų kariuomenei daugiau nebus. Z. Balčytis, pastaruoju metu lyg ir išdrąsėjęs, mėgino konkurentei priminti, ką ji visai neseniai pati šnekėjo apie 2 proc. krašto gynybai (kad nėra tokio įsipareigojimo NATO), bet ir vėl nepakankamai akcentuoti ir aktyviai“, – teigė politikos apžvalgininkas.
Apibendrindamas ne tik vakarykščius rinkimų į Prezidentus debatus, V. Bruveris teigė manąs, kad juos su labai nežymia persvara laimėjo dabartinė šalies vadovė . Tačiau ne dėl to, kad buvo labai pranašesnė už Z. Balčytį, o dėl pastarojo neryžtingumo, per lėtos orientacijos, mažo aštrumo ir klaidų.
Raimundas Lopata: labai nusivyliau ir debatais, ir kandidatais
Vilniaus universiteto profesorius Raimundas Lopata teigė negalįs įvardinti vakarykščių debatų lyderio, nes abu kandidatai savo mintis aktualiausiais užsienio politikos bei saugumo klausimais dėstė labai prastai.
„Nei atsakomybės, nei aiškios vizijos, nei idėjų... Atrodė, kad du filharmonijos darbuotojai sustojo pasišnekučiuoti apie užsienio politiką. Žmogui, kuriam rūpi Lietuvos ateitis, kuris domisi šalies užsienio politika, išgyvena dėl galimų grėsmių šalies saugumui, Prezidento poste norisi matyti valstybininką, o ne politikierių. Deja, abu kandidatai pasirodė kaip politikieriai“, – nusivylimo debatais neslėpė R. Lopata.
Jam užkliuvo, kad D. Grybauskaitė, ne kartą pabrėžusi grėsmes šalies saugumui, vanojo Valstybės saugumo departamentą už klaidas, tačiau nieko konkretaus taip ir nepasiūlė, nors būtent šis departamentas ir atsakingas už saugumą.
Z. Balčyčiui, anot R. Lopatos, trūksta ryžtingumo, konkretumo. „Kas norėjo spektaklio, kaip keičiasi kandidatų nuotaikos kalbant apie vieną ar kitą problemą, jį ir pamatė. Daugiau nieko“, – sakė R. Lopata.
A. Katauskas: D. Grybauskaitė atakuoja ir laimi
Viešųjų ryšių ekspertui Arijui Katauskui paskutiniai kandidatų debatai patiko – diskusija buvo įdomi, buvo matyti skirtingos kandidatų strategijos, buvo akivaizdu, kad kandidatai rimtai ruošėsi. A. Katausko manymu, pranašesnė buvo D. Grybauskaitė.
„Aiškiai matėsi ta pati jos kalbos linija „mes padarėme – Vyriausybė nepadarė“. Sumanus argumentų valdymas, aiškios kontratakos, taikant būtent į „socialdemokratų ministras“, „socialdemokratų Vyriausybė“, reakcija į naujausius pasisakymus viešojoje erdvėje, suteikė galimybę D. Grybauskaitei būti atakuojančio, o ne besiginančio vaidmenyje didžiąją dalį debatų. Kalbant apie Z. Balčytį, šiuose debatuose jis buvo visiškai kitoks. Tačiau kalbant apie šio kandidato pasirodymą, reikia vertinti iš dviejų skirtingų pusių: jo elgesys, kalbėjimas, mimikos, emocijos ir jo kalbos turinys. Mes pagaliau pamatėme ne „visiškai sutinku“ oponentą, o aštrų, oponuojantį, pertraukiantį, gyvą. Z. Balčytis tiek iškalbos, tiek elgesio prasme atrodė kur kas geriau nei prieš savaitę, tačiau jo pasisakymų turinys neleido jam pakovoti debatuose ne tik dėl pergalės, bet ir dėl lygiųjų“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas.
Vladimiras Laučius: D. Grybauskaitė buvo kitokia
Politologas Vladimiras Laučius taip pat pritaria daugelio ekspertų nuomonei, kad paskutinius debatus gana tvirtai laimėjo D. Grybauskaitė.
„Šį kartą ji buvo tvirta, pasitikinti savimi, nepasiduodanti neigiamoms emocijoms, kaip nutikdavo pirmajame ture. Jos pozicija buvo aiški, kalbėjimas turiningas, palyginti su kandidatų pasisakymais ankstesniuose debatuose. Na o jos silpnybės buvo susijusios ne tiek su retorika, kiek su prieštaringai vertinamais pirmosios kadencijos poelgiais ar nuostatomis. Apie Rytų kaimynių demokratizacijos svarbą ir biudžeto asignavimus gynybai kalbanti D. Grybauskaitė buvo visai kitokia Prezidentė nei ta, kurią matėme prieš 5 ar 3 metus“, – sakė V. Laučius.
