Akcija truko beveik du mėnesius. Buvo galima tikėtis, kad akcijoje pasirašiusiųjų skaičius bus didžiausias iš tų partijų, kurių darbotvarkėje vyrauja aplinkosauginės idėjos. Manome, kad politikų pasirinkimą dalyvauti akcijoje nulėmė ne tik politiniai interesai, bet ir asmeninės verstybės, - sakė Inga Ringailaitė, VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ direktorė. Anot jos, šiuo pasižadėjimu politikai asmeniškai įsipareigoja remti ambicingą klimato kaitos švelninimo politiką: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinti atsinaujinančią energetiką bei energijos efektyvumą.
Abejingiausi – V. Tomaševskio šalininkai
Daugiausia pasirašiusiųjų buvo iš Žaliųjų partijos bei iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Savo programose klimato problemas paminėjo ir kitos partijos, tačiau neįtraukė to į savo veiklos prioritetus. Abejingiausi klimato kaitos problemoms liko Lenkų rinkimų akcijos it Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ - jų programoje nėra nieko, ką būtų galima susieti su aplinkos apsauga.
„Man net nekilo klausimas, pasirašyti ar ne, nes tai yra vienas iš penkių pagrindinių mūsų programos prioritetų. Mes pasisakome už Lietuvą be atominės, skalūnų, su atsinaujinančia energija ir žaliomis darbo vietomis. Tokių tikslų nauda yra didžiulė – užsienio investuotojai būtų kur kas labaiu suinteresuoti investuoti į atsinaujinančią energetiką. Kitas argumentas atsisakyti iškastinio kuro – padėtis Ukrainoje, nes už naftą ir dujas yra mokama Rusijai“, - sakė Žalųjų partijos atstovė Indrė Kleinaitė.
„Mūsų programoje yra skirta nemažai dėmesio aplinkosaugai. Laikomės principo, kad, jei susiduria žmonių ir gamtos interesai, mes visuomet giname pastarajį. Mes pasisakome už tai, kad klimatas išliktų, kiek įmanoma toks, koks buvo tada, kai gyveno mūsų protėviai – nenorime, kad Lietuva taptų tropikais, kad gyventojus pakeistų kitakalbiai ar kitos rasės žmonės. Mes už tradicines vertybes“, - sakė Julius Panka, Tautininkų sąjungos pirmininkas. Jam oponavo Socialdemokratų partijos atstovas.
„Nors mūsų pavardės panašios, bet požiūriais skirtingi, - sakė Justas Pankauskas. - Gaila, kad Lietuvos politikų prioritetiniais laikyti aplinkos apsaugos klausimai ekonominės krizės akivaizdoje buvo nustumti į antrą planą. Europos Sąjunga yra lyderė klimato kaitos problemų sprendimo srityje, kelianti ir spredžianti klimato kaitos klausimus, todėl turime visas galimybes siekti užsibrėžtų tikslų.“
Rūpi tik mažiems
Pasak Europos parlamento narės, aplinkosauga labiau domisi ir palankesnės yra mažesnės šalys, didesnės, tuo tarpu, stengiasi apginti savo pramonės atstovus.
„Pirmiausia reikėtų pasveikinti tokią iniciatyvą, kurios praėjusiuose rinkimuose nebuvo. Labai svarbus yra nevyriausybinių organizacijų palaikymas. Nors rengiant strategiją 2010-aisiais buvo tikimasi žaliosios ekonomikos augimo, tačiau ekonominė krizė daug ką pakoregavo. Belieka tikėtis, kad 2020-iems metams iškelti tikslai bus pasiekti. Manome, kad svarbiausias klimato kaitos kontekste yra integralumo principas – retai patys susimąstome, kiek patys prisidedame prie klimato kaitos ir kiek galėtume daryti teigiamą įtaką aplinkai savo veiksmais“, - sakė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
