REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Migraciją vadinkime mobilumu

Žinių radijas

Lietuvius sugrįžti į Tėvynę paskatintų čia pasikeitęs psichologinis klimatas, padidėjusi tolerancija, pagarba žmogui. Tai rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta apklausa. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vytis Čiubrinskas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad pasaulis globalus ir mobilumo jame tik daugės. Migraciją, anot profesoriaus, vadinkim mobilumu ir tada esą bus daug lengviau žiūrėti į šią problemą. „Kelia optimizmą tai, kad domėjimasis Lietuva yra labai stiprus. Tas domėjimasis iš dalies lemtas to, kad apklausti buvo daugiausia aktyvūs, išsilavinę respondentai. Tyrimas taip pat parodė, kas ne kartą jau buvo pastebėta, jog atlyginimas tarp motyvų nurodomas trečioje vietoje, daug svarbiau yra psichologinis klimatas ir socialiniai dalykai, kurie dažnai ir neskatina grįžti. Ypač svarbūs darbdavių ir darbuotojų santykiai“. Anot profesoriaus, čia labai svarbus yra dvigubos pilietybės klausimas. „Išvykę svetur žmonės būna nepatenkinti, kai užregistruoja naujagimį ir jis automatiškai tampa tos šalies piliečiu. Tuomet prarandama Lietuvos pilietybė. Kita vertus, yra labai aiškūs ir socialiniai klausimai, kad ir tos pačios socialinės rūpybos aspektas. Ta vadinamoji socialinė pilietybė, taip pat lygių galimybių užtikrinimas. Mažam krašte yra akivaizdi vadinamoji švogerystė, kad negali pasiekti savo jėgomis to, ko norėtum. Ir tai labai kontrastuoja su kitais kraštais, kur karjerą lemia pačio žmogaus pastangos, o ne aplinka. Ar pritartumėte nuomonei, kad iš esmės pakeisti ką nors valdžios, valstybinės politikos lygyje neįmanoma? „Be abejo, pasaulis globalus ir mobilumo jame tik daugės. Migraciją vadinkim mobilumu ir tada bus daug lengviau žiūrėti į šią problemą, nes ypač ES erdvėje tas uždarbiavimas - grįžinėjimas yra įprastinis reiškinys. Kai dėl mobilumo skatinimo, atrodytų, kad mes eksportuojame darbo jėgą ir protus. Bet kita vertus, sienų neuždarysi. Žmonės visada judėjo iš kaimo į miestą, taip ir dabar iš mažos šalies juda į didesnes. Žmonių veržimosi nesustabdysi. O mobilumas yra kasdienybė,tai šiuolaikinio pasaulio veidas“, - sakė profesorius V. Čiubrinskas. Tuo metu, ministro pirmininko patarėjas finansiniais klausimais Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad pajamų tarp ES valstybių skirtumai yra milžiniški ir tai veiksnys, kuris negali neveikti kai kurių žmonių apsisprendimo emigruoti ar laikinai išvažiuoti dirbti. „Kita vertus, svarbūs psichologiniai - socialiniai veiksniai. Tai ne mažiau svarbu, negu fiskalinė, monetarinė ar kitokia politika. Problema ta, kad mūsų politikai neįpratę valdyti tų vadinamųjų minkštųjų psichologinių - socialinių veiksnių. Kol kas didesnis dėmesys skiriamas ekonomikos plėtrai. Prieš krizę ta plėtra nebuvo stabili. Dėl to kilo nemažai problemų. Dabar daugiau dėmesio skiriama tai tvariai plėtrai, tačiau daug žmonių jau išvažiavo, trūksta darbuotojų, todėl ir ta ekonominė plėtra ribota“. Pasak S. Jakeliūno, išvažiavę tautiečiai, jeigu jiems tai svarbu, turėtų daryti įtaką čia, Lietuvoje. „Grįžę jie galėtų burtis ir į politines partijas, ir į visuomenines organizacijas, veikti bendrą aplinką ir politikus, politinius procesus. Kitas dalykas, reikia remtis kitų valstybių patirtimi. ES mastu emigracija nėra problema - iš vienos šalies išvažiuoja, į kitą atvažiuoja. Vienas iš konkrečių sprendimų, kuris gal būtų priimtinas ir tai pačiai Anglijai, kad dalis socialinio draudimo įmokų, sakykim, iš Anglijos būtų pervedama atgal į Lietuvą ar į kitas valstybės, iš kurių žmonės yra išvažiavę. Taip būtų palaikoma socialinės sistemos finansinė būklė“, - sakė S.Jakeliūnas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų