Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai išsprendė Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Swedbank lizingas“ ginčą dėl daugiau nei 6 mln. Lt skolos Bankui priteisimo.
Įvertinęs Sveikatos apsaugos ministerijos vienašališką atsisakymą sumokėti bankui ligoninės įrangos įsigijimo sumas pagal lizingo sutartis, Aukščiausiasis teismas pripažino, kad savivaldybė turi teisę išieškoti patirtus nuostolius iš ministerijos. Vilniaus miesto savivaldybė, nedelsdama teikia ieškinį teismui, kad patirti nuostoliai būtų išieškoti iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir atkurtas teisingumas - nuo ministerijos veiksmų kenčia ir savivaldybė, ir bankai. Minėta daugiau nei 6 mln. Lt suma susidarė dėl lizingo sutarčių, pagal kurias Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė (šiuo metu – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) įsigijo medicinos įrangą, taip pat ligoninės veiklai užtikrinti. Nepaisant to, kad Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pagal Vyriausybės nutarimą kartu su visu Ligoninei priklausančiu turtu buvo perduota Sveikatos apsaugos ministerijai, pastaroji vienašališkai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus, nors prieš tai tvirtino, kad kartu perims visus finansinius Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės įsipareigojimus bankui.
