Vismantas Žuklevičius
Vyriausybė pagaliau sutarė, kad pensijoms atkurti nereikės automobilių mokesčio. Šlamštavalgiai taip pat gali ramiau atsikvėpti – nebus apmokestintas ir nesveikas maistas..
Pinigų pensininkams esą atsiras augant šalies ekonomikai. Tačiau viena ūkio šaka didesnių mokesčių vis tiek neišvengs – svaigiųjų gėrimų mėgėjams pinigines teks atverti plačiau. Tiesa, dar negreitai, nes dėl alkoholio akcizo didinimo valdžia planuoja apsispręsti iki liepos, o naujas akcizas alkoholiui įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Alaus rinka traukiasi
Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, mokesčių įstatymai, susiję su akcizo didinimu, Seimui bus pateikti rudenį, kai bus teikiamas ir 2015 metų biudžeto projektas. „Tikimės, kad iki liepos 1 dienos bus baigta diskusija ir sutarta dėl kompromiso, kokio dydžio akcizas bus taikomas alui, vynui ir kitiems alkoholiniams gėrimams“, – sakė ministras pirmininkas. Anot jo, akcizas bus didinimas kasmet po truputį 5 metus.
Didžiausią smūgį, padidinus akcizą, pajus silpnųjų gėrimų gamintojai. „Ir be naujojo akcizo alaus rinka traukiasi trečius metus iš eilės – kasmet po 6 proc. Taip pat kasmet surenkama 6 proc. mažiau alaus akcizo. Valstybė jau kelerius metus iš eilės gauna mažesnes pajamas iš alaus sektoriaus, – teigė UAB „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas. – „Ernst&Young“ tyrimų duomenimis, 2008–2012 metais šalies alaus pramonėje darbuotojų sumažėjo 2 tūkst. (iki 13 tūkst. – red. past.), sukuriama pridėtinė vertė krito 9 proc. – iki 508 mln. litų, o valstybės pajamos sumenko 4,1 proc. – iki 532 mln. litų. Todėl kyla klausimas, kokiais skaičiavimais pagrįstas sprendimas keliant akcizus surinkti daugiau mokesčių?“
Aludariai vis dėlto išsikovojo, kad bent jau mažųjų alaus daryklų produkcijai būtų taikomas mažesnis akcizas. Pasak Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, valdžios ir verslo dialogo kartais labai trūksta. „Šiuo atveju premjeras išgirdo ir įvertino alaus gamintojų išsakytus argumentus. Manome, kad Vyriausybės vadovas priėmė protingą ir pagrįstą sprendimą, kuris padės išvengti masinio atleidimo alaus pramonėje ir su ja susijusiose verslo šakose“, – sakė S. Galadauskas.
Be to, po A. Butkevičiaus, aludarių bei Legalaus verslo aljanso atstovų susitikimo buvo apsispręsta, kad alaus akcizas nebus drastiškai keliamas. Tai bus daroma pamažu. Kodėl išimtis taikoma būtent aludariams?
Ragina saugoti vietos produkciją
Aludarystė Lietuvoje – ne tik senas tradicijas turintis amatas ir verslas. Tai daugiausia darbo vietų sukurianti alkoholio pramonės šaka. R. Viršilos teigimu, importuojant (vyną ar kitus alkoholinius gėrimus – red. past.) sukuriama 10 kartų mažiau darbo vietų nei gaminant, taigi taip žlugdomi vietos gamintojai. Pasak S. Galadausko, tiesiogiai alaus pramonėje dirba 3 tūkst. darbuotojų, o netiesiogiai – per 13 tūkst. žmonių įvairiuose šalies regionuose.
S. Galadauskas taip pat teigė, kad turėtume labiau skatinti savos produkcijos gamybą, o akcizą taikyti užsienio gamintojų alkoholiniams gėrimams. „Pavyzdžiui, prancūzai akcizą didina alui, nes jų laukai apsodinti vynuogynais. Vokietijoje alui akcizas jau ir taip yra perpus mažesnis nei Lietuvoje, taip vokiečiai skatina savo alaus pramonės plėtrą, kuri yra dominuojanti, – sakė Aludarių gildijos vadovas. – Mums taip pat reikėtų saugoti savo alaus pramonę, kurioje vienas darbuotojas netiesiogiai sukuria dar beveik 5 darbo vietas žemės ūkio, stiklo pramonės, pakavimo srityje, prekybos bei paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose.“
S. Galadausko teigimu, su Vyriausybe susitarta bent jau dėl to, kad verslininkai galėtų prognozuoti mokesčius. Anot jo, siūlymą alaus akcizą pakelti 50 proc., būtų galima įgyvendinti per 10 metų. „Vieningai sutarėme, kad turi būti leista verslui prognozuoti mokesčius. Jei jau nusprendžiama akcizą didinti, jį reikėtų didinti nuosaikiai – mes pasiūlėme po keletą procentų visiems (alkoholiniams gėrimams – red. past.), išskyrus spiritinius gėrimus, didinti penkerius metus iš eilės“, – sakė Aludarių gildijos vadovas.
Anot jo, kelerius metus po keletą procentų didinant alkoholio akcizą, prie to priprastų vartotojai, o gamintojai galėtų planuoti savo pajėgumus ir eksportą. Alaus pramonės ir su ja susijusios įmonės valstybei kasmet sumoka daugiau nei pusę milijardo litų mokesčių – tai dabartinis akcizas, PVM bei pajamų mokestis.
Jei Vyriausybė vis dėlto būtų likusi pritarti finansų ministro Rimanto Šadžiaus siūlymui alkoholio akcizą iškart kelti nuo kitų metų sausio 1-osios, pasak Lietuvos aludarių gildijos, darbo netektų apie 2,6 tūkst. iš 13 tūkst. šalies alaus sektoriuje ir su juo susijusiose verslo šakose dirbančių darbuotojų, o valdžia dėl to netektų 38 mln. litų gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių.
Alkoholio akcizas, kaip planuojama, didėtų nuo 2015 metų pradžios: stipraus alkoholio akcizas būtų didinamas 5 proc., silpno vyno ir fermentuotų gėrimų – 35 proc., o alaus – net 50 proc.
