„Odos pramonė reikalinga ten, kur yra batų siuvimo fabrikų, o jų Lietuvoje beveik nebėra – štai dėl ko susitraukė ši pramonė. Šiaip odos pramonės ir rodikliai geri, ir darbo vietos kuriamos“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo ritmu“ kalbėjo V. Bunikis.
Vidutinio dydžio įmonės vadovas sako, kad problema yra ta, jog skandinaviški bankai nenori skolinti tokioms įmonėms. „Visiškai neskolina, neįdomu tiems skandinaviškiems bankams. Jie rems savo skandinaviškus pensininkus, skandinaviškus projektus. Jiems įdomūs valstybiniai projektai, dujų terminalai, o verslas... (...) Vidutinių įmonių verslas nepajėgia apsirūpinti pakankamu žaliavų kiekiu.“
Beveik visą produkciją eksportuojančios odos perdirbimo įmonės vadovas Vytautas Bunikis teigia, kad kokybiškos odos paklausa yra didesnė, nei spėjama pagaminti. Čia jis ir pasigenda valstybės pagalbos eksportuotojams. „Mes galime parduoti dvigubai tiek, kiek galime žaliavų nusipirkti. Per krizę daugelis įmonių aimanavo, o mes kaip dirbome, taip dirbame. Tie krizių svyravimai neturi jokios įtakos. Mums daugiau turi įtakos kitų šalių subsidijos žaliavoms įsigyti, savo verslo rėmimas, kad jie kuo daugiau importuotų žaliavų, jas perdirbtų ir eksportuotų.“
Be gyvulių odų stygiaus, V. Bunikio teigimu, trūksta ir gerai amatą išmanančių chemikų. Pašnekovas tikina, kad Kauno technologijos universitete rengiami chemikai daugių daugiausia žino tik tiek, kas buvo prieš keletą dešimtmečių parašyta sovietiniuose vadovėliuose, todėl šiuolaikinių technologijų verslui esą tenka specialistus mokyti patiems. „Specialistų ruošti jau nebepajėgūs mūsų (universitetai – red.). Mes patys auginamės chemikus, technologus, nes visos tos aukštosios mokyklos su nusenusiomis programomis....“ – kalbėjo V. Bunikis.
Verslininkas pasakoja, kad nuo sovietmečio odų apdirbimo pramonė yra smarkiai pasikeitusi – nebeliko pavojingų cheminių medžiagų gamyboje, o pati gamyba tapo mažiau tarši. „Yra visai kitos technologijos, kitokie įrengimai, yra hidrofobinės odos – kvėpuojančios odos. Pavyzdžiui, kareivis gali 4-5 val. stovėti vandenyje su batais, o jo kojos – sausos. Be to, visiškai neliko pavojingų medžiagų, atėjo nano technologijos. Kokybė su tuo, kas buvo, – nesulyginama.“
