Apie šią idėją trečiadienio rytą pranešė finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis informavo, kad buvo svarstyti keli variantai, tačiau aiškiausias darbo grupei pasirodė apmokestinimas pagal variklio tūrį. „Manome, kad variklio tūris geriausiai atspindi oro taršą, automobilio prabangą. Kuo didesnis variklio tūris, tuo automobilis yra prabangesnis“, – žurnalistams sakė ministras.
Jis pristatė ir planuojamas kainas: iki 1,5 l variklio tūrio automobiliai būtų apmokestinami 90 Lt metiniu mokesčiu, o 1,5–2 l – 170 Lt, 2–2,5 l tūrio automobilio savininkas turėtų sumokėti 240 Lt, iki 3 l – 310 Lt, iki 3,5 l – 380 Lt, iki 4 l – 450 Lt, iki 5 l – 520 Lt, daugiau nei 5 l – 590 Lt.
Atims ir duos
Konservatoriui Dainiui Kreiviui toks projektas atrodo nesuvokiamas. „Viena ranka iš tų pačių pensininkų atimsime, kita duosime? – klausė politikas. – Juk jie taip pat turi automobilius ir jais keliauja į sodus ar kur nors kitur. Valdantieji privers už tai susimokėti, o vėliau kita ranka pinigus atiduos.“
Seimo Ekonomikos komiteto narys pastebėjo, kad atsiradus naujam mokesčiui visada yra pastebima jų augimo tendencija. „Dabar vidutinis mokestis bus 120 litų, vėliau pakils iki 180 litų ir nuolat sidės. Esame kategoriškai prieš naujus mokesčius ir manome, kad pirmiausia valdantieji turėtų pasižiūrėti į valstybines įmones, kurios vėl pradeda mažiau nešti dividendų valstybės biudžetui, – kalbėjo D. Kreivys. – Panašu, kad sumų, kurios yra nesurenkamos šiame sektoriuje, visiškai užtektų pensijoms kompensuoti. Siūlau labai paprastai dirbti su valstybės įmonėmis, kurios yra visų mūsų nuosavybė, o pastatytos turbūt iš tų pačių pensininkų pinigų.“
Politikas priminė, kad būtent pagal tokį modelį dirbo konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė.
Barzdos mokestis?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko liberalo Kęstučio Glavecko teigimu, tokios idėjos rodo prastą valstybės valdymo bei ūkio tvarkymo darbą. „Pensijas atkurti galima buvo kitais, daug racionalesniais būdais ir panaudojant kitas lėšas. Mokesčių įvedimas yra vienas paprasčiausių metodų, – kalbėjo politikas. – Bet jis niekada nebūna pats geriausias. Toks mokestis yra daugelyje pasaulio šalių, tačiau Lietuvoje žmonių pajamos yra tam per mažos. Sprendimas yra ne visiškai teisingas socialine prasme.“
K. Glaveckas priminė, kad automobilių savininkai moka ir taip didelius mokesčius: degalų akcizą, pridėtinės vertės mokestį ir kitus. „Jeigu jau taip, tai galima apmokestinti ir langų plotą, barzdas. Nemanau, kad naujas mokestis yra geriausias pasirinkimas. Pajamas galima padidinti ne tik mokesčių pavidalu – tiesiog reikia efektyviau tvarkyti valstybę, – kalbėjo politikas. – Juk mūsų ekonomika jau yra pasiekusi 2008 metų lygį. Tada problemų mokėti pensijas nebuvo. Tada galėjome tai įgyvendinti, o dabar nesugebame. Kodėl? Nes pasikeitė valdymo struktūra, po pirmininkavimo ES padidinome visas išlaidas. Vieniems pajamos padidėjo, tačiau pritrūko kitiems, o dabar badysime lopyti skyles naujais mokesčiais. Valdantieji gali sugalvoti apmokestinti ir nekilnojamą turtą.“
Registruoti Lenkijoje?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva tvirtino, kad svarstomas mokestis turi labai daug nelogiškumų. „Jis būtų labai neteisingas ir smogtų neturtingiausiems gyventojams. Yra nemažai pavyzdžių, kai būsimo mokesčio dydis gali sudaryti 10 proc. automobilio vertės, – sakė ekspertė. – Tarkime, jei automobilio variklio tūris yra tarp 1,5 ir 2 l, o automobilio vertė yra 1700 litų, protu nesuvokiama, kaip žmonės turėtų mokėti tokį santykinai didžiulį mokestį. Jeigu žmogaus pajamas yra žemos, uždirba minimalų atlyginimą, kyla klausimas, iš kokių lėšų jis turėtų mokėti už automobilį.“
LLRI ekspertė priminė, kad tuo metu, kai automobilio mokestis buvo svarstomas pirmą kartą, padaugėjo automobilių išregistravimo atvejų. „Todėl dabar skaičiavimai, kiek bus surinkta pinigų, nėra aktualūs, nes nežinome, kiek žmonių išregistruos automobilius, kurie yra nenaudojami. Taip pat nežinome, kiek vairuotojų savo automobilius nuspręs registruoti kitose šalyse, kuriose nėra tokio mokesčio, pavyzdžiui, Lenkijoje, – aiškino K. Leontjeva. – Šių metų valstybės išlaidos be ES lėšų yra beveik 1,5 mlrd. litų didesnės negu pernai. Jeigu jos būtų mažesnės bent dešimčia procentų, sutaupytas lėšas galima buvo nukreipti pensijų kompensacijai.“
Pasak K. Leontjevos, alternatyvos būtų mažinti valstybės tarnautojų skaičių, valstybės funkcijų peržiūra, dalies valstybės įmonių, ypači tų, kurios yra lizinguojamos privatizavimas. „Alternatyvų yra labai daug, todėl nelabai aišku, kodėl po biudžeto patvirtinimo imta kalbėti apie naujus mokesčius“, – sakė ekspertė.
Automobilio mokestį planuojama įvesti nuo spalio mėnesio, o jį susimokėti reikėtų iki gruodžio Finansų ministras teigė, kad jeigu mokestį turėtų mokėti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, ir savivaldybės, valstybės institucijos.
