LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Jei termometro stulpelis rodo 20 laipsnių šalčio, bet yra didelis vėjo žvarbumas, šalies moksleiviams vertėtų likti namuose, sako specialistai. Tuo metu Švedijoje vaikai į mokyklas turi ateiti bet kokiu oru, o per pertraukas tarp pamokų – dar ir išbėgti į lauką grūdintis.
Tiems, kurie atvyko – kitokios pamokos
Pagal nustatytus temperatūros rodmenis, jei oro temperatūra yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, namuose turėtų likti 1–5 klasių moksleiviai, o esant 25 laipsnių šalčiui ir daugiau – 6–12 klasių moksleiviai. Ikimokylinukai ugdymo įstaigose į lauką gali būti išvedami, kai oro temperatūra yra iki 12 laipsnių šalčio ir vėjo greitis silpnas, iki 2 m/s.
Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Šuminienė LRT radijo laidai „60 minučių“ teigė, kad vėjo žvarbumas nėra vizuotas, nes anksčiau esą tokie duomenys nebūdavo skelbiami.
„Dabar, kai jie skelbiami, atsiranda poreikis patikslinti temperatūrą, kurią rodo termometras, ir susieti su vėjo greičiu. Labai svarbu vadovautis protingumo kriterijumi. Jei termometro stulpelis rodo 20 laipsnių šalčio, bet yra didelis vėjo žvarbumas, moksleiviui vertėtų likti namuose, nes sveikata yra svarbiau“, – pažymi A. Šuminienė.
Anot ministerijos darbuotojos, tiems, kurie šaltį įveikė ir į mokyklą atpėdino, nauja medžiaga neturėtų būti pateikiama, o ugdymo procesas turėtų būti organizuojamas kitaip.
„Reikėtų vesti konsultacinio pobūdžio pamoką, paaiškinti, jei kuris mokinys ko nors nesupranta, neturėtų būti rašomi kontroliniai darbai, nes nėra dalies mokinių. Po šalčių susirinkus į mokyklą mokytojas turėtų pergalvoti mokymo procesą“, – nurodo A. Šuminienė.
Ji taip pat primena, kad jei dalykui skiriama 70 pamokų ir dėl šalčių kelios pamokos neįvyko, ugdymo turinys turi būti įgyjamas per mažesnį pamokų skaičių. „Papildomai už tai atidirbti nereikia. Dėl šalčių praleistos dienos įskaičiuojamos į mokymo procesą“, – tvirtina ministerijos darbuotoja.
Švedijoje atkulniuoja per didžiausius šalčius
Visai kitokia situacija Švedijoje, kur apskritai nėra nustatytas joks šalčio laipsnis, kuriuo vadovaujantis į mokyklą atvykti nereikėtų. „Visi vadovaujasi savo galva, koks šaltis jaučiamas. Įstatyme parašyta, kad vaikai į mokyklą privalo ateiti bet kokiu oru“, – teigia LRT bendradarbė Švedijoje Vaida Meidutė.
Ji pasakoja, kad prieš porą savaičių Švedijos šiaurėje spaudė dideli šalčiai, o termometro stulpelis nukrito žemiau 40 laipsnių. Tuomet gyvenimas esą tikrai buvo apmiręs, traukinių ir autobusų eismas sustojo.
Tačiau V. Meidutė pastebi, kad Švedijos vaikai šalčiui yra pakantesni. „Net jei spaudžia šaltukas, būna 12 ar 15 laipsnių šalčio, vaikai vis tiek privalo eiti į lauką per ilgąsias pertraukas ir pabūti ten bent 15–20 minučių – grūdintis. Jie geriau toleruoja šaltį“, – apie situaciją Švedijoje LRT radijo laidai „60 minučių“ pasakoja V. Meidutė.
Italai uždaro mokyklas dėl gausaus sniego ir lietaus
Normos, kada vaikai turėtų likti namuose, nėra nustatytos ir Italijoje. LRT bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė sako, kad dėl to, kada ir kodėl turi būti uždarytos mokymo įstaigos, sprendžia atskirų miestų merai.
„Jei meras gauna perspėjimą apie artėjančią sunkia meteorologinę situaciją, didelį vėją ar gausų sniegą, tada priima nutarimą uždaryti mokyklas“, – pasakoja D. Lapėnaitė.
Pasak jos, Italijoje tokių speigų kaip Švedijoje ar Lietuvoje nebūna, tačiau jei šiaurės regione iškrenta daug sniego, vaikai į mokyklą gali būti ir nevedami.
„Šiuo metu Italijoje, Pjemonto regione, yra uždaromos kelios mokyklos, nes numatomas gausus sniegas ir lietus. Manau, lietuviams toks sniegas neatrodytų gausus“, – sako D. Lapėnaitė.
