Karolis Birgilas
Valdantiesiems siekiant apriboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais kai suma viršija 10 tūkst. litų, laisvosios rinkos šalininkai skuba šiuos nuliūdinti, kad tai nepadės kovoti su šešėline ekonomika. Bent jau iš esmės.
„Šalyse, kur elektroninių atsiskaitymų lygis yra didesnis, šešėlinė ekonomika veikia vangiau. Tai yra statistiškai teisinga, bet ryšio reikia ieškoti kitur. Stipresnis ryšys yra tarp BVP ir šešėlinės ekonomikos, bei elektroninių atsiskaitymų ir BVP“, - konferencijos „Link pasaulio be grynųjų“ metu iliustravo Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.
Jis pabrėžė, kad elektroniniai atsiskaitymai nėra panacėja kovoje su šešėliniu verslu.
„Bulgarijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje 2003-2012 metų laikotarpiu elektroniniai atsiskaitymai augo 4,7 karto ir tuo pačiu laikotarpiu šešėlinė ekonomika krito 3,6 karto. Visgi panašiu tempu šešėline ekonomika traukėsi ir turtingesnėse ES šalyse, kur elektroniai atsiskaitymai augo bene trečdaliu lėčiau“, - lygino V. Žukauskas.
LLRI ekspertas išskyrė du šešėlinės ekonomikos scenarijus: kai tiek pirkėjas, tiek pardavėjas yra suinteresuoti pinigų slėpimu ir kai tik pardavėjas nuslepia pajamas, nežinant pirkėjui.
„Nauji reguliavimai iš esmės nekeis šešėlinės ekonomikos, - kalbėjo V. Žukauskas, pabrėždamas, kad visi apribojimai bus apeiti, jei tuo bus suinteresuotos abi pusės. - Žinoma, jei pirkėjas nesutinka dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje, reguliavimas turės veikti, nes jis mokėjimą atliks per banką, taigi pinigai bus įtraukiami į oficialią apskaitą.“
Pasak pranešėjo, grynųjų pinigų neatsekamumas yra nepakankama sąlyga šešėlinės ekonomikos egzistavimui.
„Šešėlinė ekonomika neatsiranda dėl grynųjų pinigų. Jei abi pusės sutinka, tai bus ieškoma kitų alternatyvų kaip kitų šalių valiuta, auksas, barteriniai mainai arba kiti būdai“, - pabrėžė V. Žukauskas.
