Sąskaitos už šildymą niekada nepradžiugina, tačiau Laisvės aikštės tryliktojo namo gyventojai buvo šokiruoti, kai aptiko įrašytą mokestį už bendro naudojimo patalpas. Ši naujovė didelio atgarsio gal ir nebūtų sulaukusi, jeigu tokias pat sąskaitas būtų gavę ir kaimyninių namų gyventojai. Įtarimus, kad iš jų norima nulupti devynis kailius, dar labiau pakurstė tai, kad teisybės bandžiusieji ieškoti „Panevėžio energijoje“ sulaukė siūlymo nustoti žvalgytis į kitų sąskaitas.
Naujovė šokiravo
Kaip „Sekundei“ pasakojo Laisvės aikštės tryliktojo namo gyventoja Veronika Antipirovič, iki šiol iš „Panevėžio energijos“ gaunamose sąskaitose suvartota energija ir mokestis už šilumą būdavo vienoje eilutėje, o praėjusią savaitę atsirado papildoma eilutė – mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą.
V. Antipirovič, pradėjusi domėtis, ar visi gavo tokias pat sąskaitas, buvo nustebinta: šalia esančių 11-ojo ir 15-ojo namo gyventojams nereikia mokėti papildomų mokesčių.
„Mūsų bendrija susideda iš dviejų namų – 11 ir 13, jie tarsi susituokę, nes turi bendrą šilumos punktą. Nors abiejų namų suvartota šilumos energija paskirstoma tolygiai visiems pagal turimą plotą, tačiau mes, tryliktojo namo gyventojai, gavome vienokias, o vienuoliktojo – kitokias sąskaitas“, – pasipiktinimo neslėpė moteris.
Jos nuomone, jeigu bus taikoma nauja metodika, pirmiausia apie tai turi būti informuoti gyventojai, bendrijos pirmininkas ir išaiškinama, kokiais kriterijais remiantis apskaičiuojama suvartota energija, nes dabar atrodo, kad skaičiai paimti tiesiog iš lubų.
„Jeigu skaičiuojama, kiek energijos sunaudota bendroms patalpoms šildyti, vadinasi, tada turi būti ir atskiras apskaitos prietaisas. Tačiau šilumos kiekį skaičiuoja tik vienas prietaisas dviem namams. Kaip jie nustato, kiek šilumos prireikė vienam radiatoriui laiptinėje? Už spalį, kai lauke buvo dešimt laipsnių šilumos, už bendro naudojimo patalpų šildymą turiu mokėti daugiau kaip šešiolika litų, tai kiek reikės, kai bus dvidešimt laipsnių šalčio?“ – klausė V. Antipirovič. Liepė žiūrėti tik į savo sąskaitas
Pradėjus domėtis, kodėl vieno namo gyventojai gavo vienokias sąskaitas, o kito – kitokias, aiškiau netapo. Į „Panevėžio energiją“ paskambinusiai V. Antipirovič buvo paaiškinta, kad bendra suma už suvartotą šilumos energiją nepakito, tiesiog į atskirą eilutę buvo išskirta suvartota energija bendro naudojimo patalpoms.
„Kaip suprasti bendro naudojimo patalpas – visame name yra tik dvi laiptinės, o pirmame aukšte – parduotuvės ir Savivaldybei priklausančios patalpos. Tai ar mes turime mokėti ir už jas? Ir kokiais kriterijais remiantis mūsų namui energija skaičiuojama naujoviškai. Tada šią naujovę tegu taiko visam miestui“, – daug klausimų kilo Laisvės aikštės gyventojai.
Laisvės a. 11-ojo ir 13-ojo namų bendrijos pirmininkas Vitalis Kruopis teigė, jog jam žinoma, kad pagal Šilumos ūkio įstatymą į dvi atskiras grafas galima išskirti šilumos energiją, suvartojamą kiekvienam butui atskirai ir bendrojo naudojimo patalpoms, tačiau neaišku, kas yra bendro naudojimo patalpos ir kodėl jų namui skaičiuojama vienaip, o šalia esantiems tokiems pat namams – dar pagal seną metodiką.
„Vieniems gyventojams buvo aiškinama, kad taip yra todėl, kad jų name kažkas atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos apskaitos prietaiso, kitiems – kad pasikeitė taisyklės, o tretiems buvo liepta žiūrėti į savo, o ne į kaimynų sąskaitas.
„Panevėžio energijai“ parašiau laišką, nes visiškai neaišku, kodėl vienus išskyrė, o kiti ir toliau gauna tokias pat sąskaitas. Taip, pagal įstatymą suvartotą energiją galima paskirstyti, bet kodėl mūsų neinformavo, pagal kokią formulę apskaičiuojama energija, sunaudojama bendro naudojimo patalpoms šildyti. Labai daug neaiškumų, net „Panevėžio energijos“ vadybininkai negali paaiškinti, pasakė tik tiek, kad taip skaičiuoti leidžia taisyklės ir mes turėtume žiūrėti tik į savo sąskaitas“, – stebėjosi V. Kruopis.
Kaina nepasikeitė
„Panevėžio energijos“ klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas Vidmantas Povilas Žalkauskas „Sekundei“ teigė, kad Kainų komisija nuo šių metų birželio įpareigojo visus šilumos tiekėjus gyventojams siunčiamose sąskaitose atskirti faktinį sunaudotos šilumos kiekį butams ir bendro naudojimo patalpoms, jeigu bent vienas iš daugiabučio namo bendrasavininkių atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjo, įsivedė savo apskaitos prietaisą ar visuose butuose įrengti atskiri šilumos prietaisai.
Minimo Laisvės aikštės 13-ojo namo gyventojai ir gavo naujo tipo sąskaitas, nes jų name įkurtoje parduotuvėje „Sarma“ įrengtas savas šilumos energijos suvartojimo prietaisas. Tokias pat sąskaitas turėjo gauti ir 11-ojo namo gyventojai. „Bendra suma gyventojams nepasikeitė, ji tik buvo išskaidyta į dvi dalis – už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą. Taip yra todėl, kad pirmame aukšte esančioje parduotuvėje „Sarma“ yra savas šilumos energijos suvartojimo apskaitos prietaisas, bet vis tiek reikia mokėti už bendrų patalpų šildymą. Kad gyventojams būtų aiškiau, ir buvo atskirti šie mokesčiai. Apie pasikeitimus gyventojai informuoti gautose sąskaitose, bet, atrodo, to nepakako“, – teigė V. P. Žalkauskas.
Pasak jo, apskaičiuoti, kiek energijos sunaudojama šildyti bendro naudojimo patalpas, galima dviem būdais: patys gyventojai savo iniciatyva gali atlikti auditą, tačiau tai gana brangu.
Daug pigesnis ir paprastesnis Kainų komisijos patvirtintas būdas pagal laiptinių skaičių, jis taikomas šiame ir daugelyje kitų namų. Kai yra trys laiptinės, kaip Laisvės aikštės 11-ajame ir 13-ajame namuose, skaičiuojama, kad bendroms patalpoms sunaudojama 16 proc. bendro šilumos kiekio.
„Kainų komisija yra įpareigojusi atskirai skaičiuoti sunaudojamą šilumos energiją butams ir bendro naudojimo patalpoms. Nors rūsiuose ir kai kuriose laiptinėse radiatorių nėra, tačiau šiluma šias patalpas pasiekia net ir nesant prietaisų. Juk žiemą laiptinėse tikrai šilčiau nei lauke. Laisvės aikštės 11 ir 13 namai taip pat turi laiptines ir rūsius, todėl privalo už jų šildymą mokėti“, – pabrėžė V. P. Žalkauskas. Lina DRANSEIKAITĖ
