• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmasis pasaulinis karas – vienas labiausiai niokojančių konfliktų pasaulio istorijoje, kuris, deja, nutiesė kelią kitam, dar brutalesniam karui. List25.com siūlo pasidomėti 25 įdomiais faktais apie šį karą – jų tikrai neaptikote mokykliniuose vadovėliuose.

REKLAMA
REKLAMA

25. Apkasai

Vokiečių apkasai labai skyrėsi nuo britų. Jie buvo pastatyti ilgam laikotarpiui, tad juose buvo dviaukščių lovų, spintelių ir kitų baldų, vandens bakų su čiaupais, elektros lempučių ir netgi durų skambučių.

REKLAMA

24. „Šunų pjautynės“

Terminas „šunų pjautynės“ sukurtas Pirmojo pasaulinio karo metu. Pilotas kartais turėdavo išjungti lėktuvo variklį, kad lėktuvas neimtų staigiai kilti stačiu kampu. Užvedant variklį po tokio stabtelėjimo pasigirsdavo garsas, primenantis šunų lojimą.

23. Brangumas

Pirmasis pasaulinis karas kainavo apytiksliai 185 milijardus dolerių.

22. „Pergalės sodai“

Herbertas Hooveris, kuris 1929 metais tapo prezidentu, karo metu buvo paskirtas Maisto administratoriumi. Jo darbas buvo tiekti maistą JAV armijai ir jos sąjungininkams. Jis paskatino žmones kurti „Pergalės sodus“ arba asmeninius sodus. Daugiau nei 20 milijonų amerikiečiu pasisodino savo sodus ir maisto suvartojimas JAV sumažėjo 15 procentų.

REKLAMA
REKLAMA

21. Vokiečiai JAV

Pirmojo pasaulinio karo metu JAV gyvenantys vokiečiai dažnai buvo įtarinėjami. Prieš juos taip pat rengti įvairūs išpuoliai: degintos vokiškos knygos, žudomi vokiečių aviganiai, pranešta ir apie vieno Amerikos vokiečio nužudymą.

20. Juodraštis

Siekiant padidinti JAV armiją, Pirmojo pasaulinio karo metu Kongresas išleido Selektyvinės tarnybos įstatymą, kuris žinomas kaip juodraštis. Iki karo pabaigos juodraštyje buvo 2,7 milijono vyrų. Dar 1,3 milijono pasisiūlė tapti savanoriais.

19. Prezidentiška ironija

Kovojant dėl antrosios kadencijos Woodrowo Wilsono kampanijos šūkis buvo „Jis neleido mums įsitraukti į karą“. Praėjus vos mėnesiui po jo išrinkimo prezidentu, 1917 metų balandžio 6 dieną, JAV paskelbė karą Vokietijai .

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

18. Slapta meksikiečių ataka

1917 metų pradžioje britai iššifravo Vokietijos užsienio reikalų sekretoriaus Arthuro Zimmermanno telegramą Vokietijos ministrui Meksijoje. Telegramoje Meksika buvo skatinama įsiveržti į JAV. Britai šią informaciją nuo JAV slėpė ilgiau nei mėnesį: norėta šią informaciją paviešinti tinkamu metu taip, kad pavyktų pastūmėti JAV įsitraukti į karą jų pusėje.

17. Valia kovoti

Kai kurie amerikiečiai nesutiko su pradiniu JAV sprendimu nedalyvauti Pirmajame pasauliniame kare ir prisijungė prie Prancūzijos užsienio legiono, Didžiosios Britanijos arba Kanados armijos. Būrys JAV pilotų suformavo Lafayette eskadrilę, kuri buvo Prancūzijos oro pajėgų dalis ir tapo vienu ir pagrindinių būrių, kovojusių vakarų fronte.

REKLAMA

16. Šnipai ir siaubas

Margaretha Zelle (1876-1917), taip pat žinoma kaip olandė egzotiškų šokių šokėja Mata Hari, buvo apkaltinta kaip dviguba agentė. Nors ji tai visuomet neigė, prancūzai ją nubaudė mirties bausme 1917 metais.

Prancūzų antrasis leitenantas Alfredas Joubaire‘as savo dienoraštyje apie Pirmąjį pasaulinį karą rašė: „Žmonija pamišo. Ji turi būti pamišusi, kad būtų įmanoma tai, kas dabar vyksta. Kokios žudynės. Kokios kraupios scenos ir skerdynės! Nerandu žodžių, kuriais galėčiau perteikti savo patyrimus. Pragaras negali būti toks baisus! Žmonės išprotėjo!”.

REKLAMA

15. Rittmeisteris von Richthofenas

Pats sėkmingiausias Pirmojo pasaulinio karo lakūnas yra Rittmeisteris von Richthofenas (1892-1918). Jis nušovė net 80 lėktuvų. Pats žuvo netoli Amjeno. Sąjungininkų pusėje sėkmingiausias pilotas buvo René‘as Fonckas (1894-1953), kuriam pavyko numušti 75 priešo lėktuvus.

14. Tankai

Pirmieji tankai buvo panaudoti Flers-Courcelette mūšyje 1916 metais. Iš pradžių jie buvo vadinami „sausumos laivais“. Tačiau britai, bandydami juos užmaskuoti kaip vandens rezervuarus, nusprendė pavadinti juos „tankais“ (angl. tank – vandens bakas).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

13. Didžioji Bertha

„Didžioji Bertha“ buvo 48 tonas sveriantis artilerijos pabūklas, kurį vokiečiai naudojo Pirmajame pasauliniame kare. Toks vardas pabūklui buvo sparinktas pagal jo kūrėjo Gustavo Kruppo žmonos vardą. Jis galėjo šaudyto 930 kilogramų svorio sviediniais (pasiekdavo taikinius 15 kilometrų atstumu). Surinkti pabūklą reikėdavo 200 vyrų, o visas procesas užtrukdavo daugiau nei 6 valandas. Vokietija turėjo 13 tokių „nuostabių ginklų“.

Laukite tęsinio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų