Spalio pabaigoje „Sodros“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 44 proc. dirbančiųjų nėra apsisprendę, kaip kaups pensiją. Neapsisprendusiųjų daugiausia yra tarp jaunesnių, mažesnes pajamas gaunančių ir mažesniuose miestuose ar gyvenvietėse gyvenančių respondentų.
Paprašyti įvardinti neapsisprendimo priežastis, didžioji dalis – 49 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, kuo labiau pasitikėti – „Sodra“ ar pensijų fondais. 26 proc. neapsisprendusiųjų nurodė, kad dar yra laiko priimti sprendimą, o 25 proc. pripažino nesidomėję pensijų kaupimu arba nesuprantą, dėl ko turi apsispręsti.
Tarp 56 proc. jau apsisprendusių dirbančių šalies gyventojų daugiausia yra 36–55 m. respondentų, aukštąjį išsilavinimą įgijusių ir didesnes pajamas turinčių asmenų.
Iki lapkričio 30 d. kiekvienas antrosios pensijų pakopos dalyvis turėtų pasirinkti vieną iš trijų galimų tolesnio pensijų kaupimo būdų: a) sustabdyti kaupimą privačiuose fonduose; b) nieko nekeisti ir į fondus toliau pervesti dalį socialinio draudimo įmokos arba c) kaupti papildomai pridedant 1 proc. savo darbo užmokesčio ir gaunant 1 proc. vidutinio atlyginimo iš valstybės biudžeto.
Nemaža dalis gyventojų prieš apsispręsdami domisi, kiek sumažės jų „Sodros“ senatvės pensija, pasirinkus kaupimą pensijų fonduose. Tai įvertinti galima susiformavus suvestinę prognozuojamai senatvės pensijai „Sodros“ gyventojų portale arba artimiausiame teritoriniame skyriuje. Nuo metų pradžios gyventojams vien internetu pateikta 103 tūkst. suvestinių apie prognozuojamą senatvės pensiją.
„Sodros“ duomenimis, 12,7 tūkst. pensijų fondų dalyvių sustabdė įmokas į pensijų fondus. Apie 300 tūkst. dalyvių panoro į pensijų fondus mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis. Vis dėlto didžioji dalis pensijų fondų dalyvių – 72 proc. pensijas kaupia senąja tvarka. Iš viso iki šiol yra sudaryta 1,1 mln. pensijų kaupimo sutarčių.
Visą informaciją apie pensijų kaupimą galima rasti internete, adresu www.pensijusistema.lt.
