Raudonuoju kilimu „Forum Cinemas“ kino teatre Vilniuje žengė ne tik filmo režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir aktoriai Neringa Varnelytė, Gediminas Storpirštis, Gintaras Liutkevičius, Elvyra Žebertavičiūtė, Kristina Kazlauskaitė, Rimantė Valiukaitė, Aistis Mickevičius, Algirdas Dainavičius, Darius Auželis, bet ir specialiai iš Sankt Peterburgo atvykusi nuovados sekretorę Atali įkūnijusi Jurgita Jurkutė-Širvaitė.
„Dar nemačiau filmo didžiajame ekrane. Prisipažinsiu, jaudinuosi. Kaip, manau, ir kiti mano kolegos. Todėl man labai svarbu būti kartu su jais šią svarbią dieną“, – dar prieš filmo premjerą prisipažino J. Jurkutė-Širvaitė. Ypatingą vakarą vieną gražiausių Lietuvos moterų atlydėjo jos vyras Rytis Širvaitis.
Paskutinį kartą lietuviškas detektyvinis filmas buvo sukurtas prieš 25 metus, tad Renatos Šerelytės bestselerio ekranizacija režisierei tapo savotišku iššūkiu. Pamatyti šio darbo rezultatą pirmieji skubėjo kino kritikė Izolda Keidošiūtė, aktoriai Saulius Siparis, Nijolė Narmontaitė, Redita Dominaitytė, Vaida Bičkutė, festivalio "Kino pavasaris" direktorė Vida Ramaškienė, operos solistas Vytautas Juozapaitis, dainininkė Donalda Meiželytė, dizainerė Julija Janulaitytė su vyru aktoriumi ir režisieriumi Sauliumi Baltakiu, mokslininkas ir Žurnalistas Rolandas Maskoliūnas ir daugelis kitų kino, teatro, pramogų pasaulio žmonių, kūrybinės komandos narių artimųjų ir bičiulių.
Visiems premjeros svečiams susirinkus kino salėje ir pritemus šviesoms, suskambo specialiai šia proga sukurta trumpa arija „Vardas tamsoje“, o žiūrovams nusilenkė ir mėgautis kinu pakvietė ne tik filmo režisierė bei aktoriai, bet visas būrys prie filmo kūrybos prisidėjusių kūrėjų – operatorių, montuotojų, orkestro muzikantų ir netgi giedotojų.
*******
Filmo „Vardas tamsoje“ veiksmas nukelia į 1995 metus. Mažo Lietuvos miestelio viešbutyje įvykdyta jaunos merginos žmogžudystė iš pamatų supurto viso miestelio ir nusikaltimą tiriančios Tardytojos – pagrindinės veikėjos ir romano pasakotojos – gyvenimą. Žmogžudystės tyrimas reikalauja ne tik sutelkti visus profesinius įgūdžius. Jis paliečia Tardytoją asmeniškai, nes pagrindiniu įtariamuoju tampa buvęs Tardytojos muzikos Mokytojas, su kuriuo moterį jaunystėje siejo lolitiška meilės istorija. Narpliodama nusikaltimą, Tardytoja prisiminimais nusikelia į tarybinių laikų Lietuvą, kuomet užgimė dramatiškai pasibaigę santykiai su paslapties skraiste gaubiamu Mokytoju. Kai atrodo, kad visi taškai ant „i“ jau sudėlioti, išaiškėja naujos bylos aplinkybės, pakreipiančios tyrimą netikėta linkme.
