Šabloninis CV nežavi darbdavių
Paprastai darbo paieškos prasideda nuo gyvenimo aprašymo (CV) siuntinėjimo potencialiems darbdaviams, tačiau bevaisės pastangos susirasti darbą, ne vieną jauną „ką tik iškeptą“ specialistą paskatina emigruoti ir ieškoti laimės svetur. Kodėl jauno, imlaus darbuotojo, nors ir be patirties, gyvenimo aprašymas lieka nepastebėtas ir nesulaukiama daug žadančio skambučio dėl darbo pokalbio? Maksimas Joda, CVpagalba.eu vadovas, teigia, kad darbdavius lygiai kaip patirties neturėjimas atstumia ir šabloniniai gyvenimo aprašymai, kuriuos tingus jaunimas kuria pagal kelis interneto platybėse platinamus CV pavyzdžius. Ir nors gyvenimo aprašymui yra keliami tam tikri reikalavimai, jie neturi atrodyti kaip vienas. Svarbu, kad gyvenimo aprašyme atsispindėtų ir pačio žmogaus asmenybė.
Personalo atrankos specialistai pataria vengti tokių bendrųjų frazių kaip „esu komunikabilus, atsakingas ir darbštus“. Juk dabar, daugelis iš mūsų neturi bendravimo problemų, žino, kas yra atsakomybė ir supranta, kad norint gauti ir išlaikyti darbą bet kokiu atveju reikės būti darbštiems. Gyvenimo aprašymas turi būti pateiktas taip, kad atkreiptų į save dėmesį. Beje, šios taisyklės galioja ir motyvaciniams laiškams, kuriems nėra itin griežtų taisyklių, todėl suteikiama visiška laisvė originalumui ir fantazijai. Tiesa, melo kojos trumpos, todėl geriau apie save „neburti iš kavos tirščių“.
Ką daryti, kad gyvenimo aprašymas neatrodytų varganai?
Apie gyvenimo aprašymo turinį ir darbo paieškas derėtų pradėti rūpintis ne gavus diplomą, o keliais metais anksčiau. Ir nors pirmais studijų metais galvoje dar švilpauja vėjai, tačiau antroje studijų pusėje pats laikas susiimti ir pagalvoti apie ateities planus. „Menka darbo patirtis arba išvis jos nebuvimas – didelė problema su kuria susiduria studentai. Dažnai pasigirsta kalbų „iš kur aš gausiu darbo praktikos, jei man niekas neduoda darbo“, tačiau nėra padėties ne išeities, tokiais atvejais optimaliausias spendimas savanoriška praktika“ – teigia Cvpagalba.eu vadovas M. Joda.
Kai kuriose studijų programose praktika privalomas dalykas, tiesa, kartais ji vertinama kaip studentų išnaudojimas be jokių rezultatų. Tačiau bet kokia darbo patirtis, kurią galima įrašyti į savo CV yra naudinga ir prideda pliusą būsimų darbdavių akyse. Ir privalomos, ir savanoriškos praktikos dėka galima ne tik pagilinti ir praktiškai realizuoti savo žinias, įgytas paskaitų metu, bet ir užpildyti kai kurias gyvenimo aprašymo spragas. Be to, po praktikos gauti rekomendaciniai laiškai atrodo solidžiai ir ateityje gali gerokai palengvinti darbo paieškas.
Praktika studijų metu parodo potencialiam darbdaviui, kad „aš nesu tinginys, be to, turiu ir darbo patirties“. Be to, ne paslaptis, kad gerai „užsirekomendavęs“ studentas iš savo praktikos atlikimo vietos dažnai gali sulaukti darbo pasiūlymo po studijų baigimo.
Tačiau ir be atliekamos praktikos verslo įmonėje, galima rasti įdomios veiklos, kuri nuspalvins CV visai kitomis spalvomis. Šiais metais pabaigusi studijas Gintarė pasakoja, jog laisvu nuo studijų metu išbandė save įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, psichologinės pagalbos linijoje, savanoriavo organizuojant bibliotekos renginius, o vasaros metu savanoriškais pagrindais dirbo kelių festivalių organizatorių komandoje. „Pinigų už tai negavau, tačiau patirtis buvo itin vertinga – nuo paprasčiausių organizacinių detalių iki kavos virimo bei ginčų sprendimo. Kiekviena nauja diena atnešdavo naują iššūkį. Savanoriavimo patirtis tikrai gerai papildė mano gyvenimo aprašymą , o tai padėjo susirasti norimą darbą iškart po studijų“, teigia Gintarė šiuo metu dirbanti jaunesniąja projektų vadove verslo renginius organizuojančioje įmonėje.
Ir galiausiai, darbo niekas neatneš ant sidabrinio padėkliuko. Įsivaizduokite save darbdavio vietoje. Kuris darbuotojas Jums atrodytų patrauklesnis? a) Tas kuris pastaruosius 4 mėnesius po studijų baigimo ieškojo darbo nieko neveikdamas, b) tas kuris ieškodamas darbo užsiėmė visuomenine veikla (pvz dirbo pagalbos linijoje). Atsakymą, ko gero, žinome visi.
