REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antradienį Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias kai kurios savivaldybės galės plėsti gyvenvietes, iškirtus miškus. Kol kas Prezidentė dar nepasirašė šio įstatymo, tačiau Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) jau apkaltino parlamentarus skatinant dar didesnę korupciją.

REKLAMA
REKLAMA

Apkaltino miškų niokojimu

LŽP aiškina, kad, įsigaliojus pataisoms, bus niokojami miškai, nes juose bus leista kasti ir naudingąsias iškasenas. „Motyvai, kad iš užsienio grįžta nuskurdę emigrantai ir dėl to negali gyventi mieste, todėl norėtų įsikurti miškuose, skamba, švelniai tariant, nerimtai“, – sakė L.Balsys. Seimo nario ir LŽP pirmininko žiniomis, Lietuvoje netrūksta žvyro šiuo metu veikiančiuose karjeruose, todėl keisti įstatymo nereikėjo. „Tik tuo atveju, jei staiga mūsų pramonė pritrūktų smėlio ir žvyro, galėtume kelti klausimą apie miškus. O kol kas jokio poreikio tam nebuvo“, – aiškino jis.

REKLAMA

L.Balsys mano, kad, vadovaujantis pataisomis, bus leista bet kam kirsti mišką. „Po to tas karjeras kažkam pasirodys neperspektyvus, bet miško tuo metu jau nebus“, – pabrėžė jis. Ir nors įstatyme numatyti įvairūs saugikliai bei kompensaciniai mechanizmai valstybei, pasak L.Balsio, kontroliavimas gali kainuoti brangiau, nei bus naudos. Prieš šio įstatymo priėmimą LŽP aršiai kritikavo Visagino AE projektą ir priešinosi skalūninių dujų žvalgybai bei išgavimui Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA

Atvėrė kelią statyboms giriose

Įstatymų pataisų projektą Parlamentui teikė Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas. Jis aiškino, kad Miškų įstatymo pataisų ypač prašė Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas. „Jis jau 9 metus kėlė šią problemą, nes reikia suprasti, kad kai kuriuose rajonuose, be miško, yra dar ir žmogus, kuriam būtina kažkur apsigyventi“, – argumentavo A.Salamakinas.

Varėna esą apsupta miškų ir, nepakeitus jų paskirties, miesto plėtra neįmanoma. Dažnai ši problema kyla ir gyventojams, kuriems vietoje mieste kadaise turėtų 15–16 arų žemės buvo atlyginta mišku. „Žmogus iki šiol negalėjo pasistatyti namo miške, nes įstatymai tai draudė“, – aiškino A.Salamakinas. Įstatymo pataisose numatyta, kad plėsti gyvenamąsias teritorijas bus galima tik tokiose savivaldybėse, kurių miškingumas – per 50 proc. ir kuriose neįmanoma plėtra ne miško paskirties žemėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tokių savivaldybių yra tik šešios (Druskininkų, Kazlų Rūdos, Rietavo, Švenčionių, Varėnos ir Visagino), todėl kalbos apie visapusišką miškų eksploatavimą yra visiškai nepagrįstos“, – „Valstiečių laikraščiui“ argumentavo A.Salamakinas. Daugiau nei 50 proc. miškų yra ir Neringos savivaldybėje, bet įstatyme jai galioja išimtis – ten plėstis nebus galima, kaip, beje, ir vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių esančiuose miškuose.

Įžvelgia klastą

LŽP pirmininkas L.Balsys ypač kritikavo Varėnos rajono savivaldybės vadovus dėl iš anksto suplanuotų problemų. Jo nuomone, mažėjant gyventojų skaičiui visiškai nėra jokio poreikio miesteliams plėstis į miškus. „Pavyzdžiui, Varėnos rajono savivaldybė sau nusistatė didžiulę industrinę zoną, bet gyvenamųjų rajonų plėtrai nenumatė nieko ir dabar tvirtina, esą miesto plėtra galima tik į mišką“, – kalbėjo L.Balsys.

REKLAMA

Žaliųjų partijos vadovas įžvelgia galimą savivaldybės tarnautojų korupciją, nes numatė gyvenamųjų rajonų plėtrą į miškus. „Tuoj ten pridygs Vilniaus valdininkų vilų, beje, tokių vilų jau dabar Varėnos rajone, gavus įtakingų aplinkosaugininkų leidimus, jau yra iškilusių“, – įspėjo L.Balsys.

Aplinkos komiteto pirmininkas A.Salamakinas tikino, kad L.Balsio įtarimai nepagrįsti. „Buvome nuvykę į vietą (Varėnos rajoną) ir įsitikinome, kad gyventojai, už nusavintą turtą gavę miško, išties neturi kur pasistatyti namų“, – pabrėžė A.Salamakinas. Varėnos rajono savivaldybė valdo apie 300 ha miškų.

REKLAMA

Miškų šalyje daugėja

L.Balsys neatmetė, kad Miškų įstatymo pakeitimais galėjo būti suinteresuoti nekilnojamojo turto projektų vystytojai ir perpardavėjai. „Pavyzdžiui, miestuose pasiūlyta miškų nelaikyti miškais, o želdiniais, tad natūralu, kad nekilnojamojo turto vystytojai tokiomis pataisomis suinteresuoti. O kas konkrečiai, negaliu pasakyti, bet aišku, kad atsigaunant ekonomikai tose vietose bus galima pristatyti patrauklių kotedžų ir juos pelningai parduoti“, – tvirtino L.Balsys.

Tiesa, LŽP vadovas sutiko, kad iki šiol Lietuva vykdė Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programą, kuria siekiama iki 2020 m. Lietuvos miškingumą padidinti iki 34,2 proc. Šiuo metu Lietuvos miškai užima 33,3 proc. šalies teritorijos (1991 m. užėmė 30,1 proc.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Miškų daugėja ir tai – geras ženklas, nes tai rodo, kad valstybiniai miškai tvarkomi gerai“, – pripažino L.Balsys. Tačiau, pasak jo, sprendimas priimti Miškų įstatymo pataisas buvo skubotas. Jis netiki argumentais, neva bus sukurta daugiau darbo vietų. „Jei miškas bus iškirstas, statybose dirbs tie patys darbininkai, kurie tokius pat namus gali pastatyti ir ne miške“, – sakė L.Balsys.

Miškų įstatymo pataisas aktyviai palaikė vienas turtingiausių Seimo narių socialdemokratas Bronius Bradauskas. „Kasmet iškertame 5–6 mln. kubinių metrų medžių, todėl nematau tragedijos, kad keliuose rajonuose miškai pasitarnaus gyventojams įsikurti“, – įsitikinęs jis. Parlamentaras tikino, kad kur kas brangiau kainuos inžinerinius tinklus nutiesti net ir 8 km iki plyno lauko, nei juos nutiesti greta gyvenvietės esančiame miške.

REKLAMA

„Kas dėl iškasenų, tai jau baigiasi dolomito ištekliai ir reikia ieškoti naujų vietų. Nejaugi dabar uždarinėsime įmones?“ – retoriškai klausė B.Bradauskas. Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis pataisas irgi laiko logiškomis. „Lietuvoje jau laikas atsisakyti tikslinių žemės paskirčių, suteikiant prioritetą daugiafunkciam žemės naudojimui, o kur bei kam naudoti, reikėtų spręsti per teritorijų planavimo procedūras“, – pabrėžė A.Gaižutis. Privačių miškų plotas – 815,4 tūkst. ha. Valstybei priklauso apie 1,35 mln. ha miško.

REKLAMA

KOMENTARAI

Atšaukti draudimai sveikintini

Kęstutis Kristinaitis, korporacijos „Matininkai“ prezidentas

Jei miške yra tinkama infrastruktūra (privažiavimai, energijos ištekliai ir kitos komunikacijos), kodėl neleisti savininkams statytis namų? Galima juk apriboti sklypų plotus iki 15 arba 20 arų. Tik reikia viską labai aiškiai reglamentuoti, kuriais atvejais galima, o kuriais – ne. Galiausiai kiek Lietuvoje tų statybų apskritai vyksta, kad reikėtų jas varžyti? Kažkada paskaičiavau, kad apie 70 proc. visos Lietuvos teritorijos užima visokie draustiniai, rezervatai ir kitos saugomos teritorijos, kuriose negalimos jokios statybos. Jūs niekur nerasite pasaulyje tokios valstybės, kurioje galioja tiek draudimų. Viską Lietuva saugo, bet pinigų, kaip užtikrinti tinkamą apsaugą, neturi. Bet koks draudimų atšaukimas – sveikintinas. Beje, kiek Lietuvoje yra žaliųjų, o kiek miškų savininkų (apie 284 tūkst.)? Taigi, jei esame demokratiški, viską turi lemti daugumos interesai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Svarbiau žmogus ar medis?

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Apie trečdalį šalies teritorijos užima miškai, todėl neadekvatu kalbėti, kad miškams gresia kažkoks pavojus. Bet atsakysiu filosofiškai. Kas Lietuvos Respublikoje yra svarbiau – žmogus ar medis? Kas mums svarbiau – ar kad žmogus gyventų laimingas, ar kad būtų dar daugiau medžių? Šioje vietoje, manau, galima viską puikiai suderinti. Ir nenutiks nieko blogo, jei žmogus pasistatys namą savo žemėje. Ir visai nesvarbu, kokios tai paskirties žemė. Nes sprendimo pagrindu reikėtų laikyti ne kažkokią žemės paskirtį, o tai, kam ta žemė priklauso. Tad iš čia ir išplaukia filosofinis klausimas, kas svarbiau – nuosavybė ar žemės paskirtis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų