Imunizavimas – dirbtinis imuniteto sukūrimas antigeninėmis medžiagomis. Vakcinos (skiepai) yra sudėtiniai imunobiologiniai preparatai, sudaryti iš susilpnintų arba užmuštų mikroorganizmų (bakterijų ar virusų) arba jų sudėtinių dalių (komponentų) bei pagalbinių cheminių medžiagų. Tai santykinai nebrangi ir veiksminga sunkių infekcinių ligų profilaktikos priemonė. Skiepijimas, siekiant suvaldyti užkrečiamąsias ligas, – vienas iš užkrečiamųjų ligų kontrolės būdų. Jei planuojate kelionę, būtina išsiaiškinti, kokie skiepai šalyje, į kurią važiuosite, yra privalomi: kai kurios šalys neįsileidžia užsieniečių be imunizaciją patvirtinančių dokumentų. Ypač svarbu pasiskiepyti vykstant į endeminius geltonojo drugio ir vidurių šiltinės židinius. Išaugus VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos skiepų įvairovei, galima pasiskiepyti nuo pavojingų infekcinių ligų prieš keliaujant į Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalis. Poliklinikoje vykdoma hepatito A ir B, vidurių šiltinės, geltonosios karštinės, pasiutligės, A bei C meningito ir kitų infekcinių ligų imunoprofilaktika.
Skiepai prieš keliones Skiepijimo schemos, kuri tiktų visiems keliautojams, nėra, todėl infekcinių ligų gydytojas ją sukuria kiekvienam keliautojui individualiai. Prieš kelionę turi būti ne tik įvertinta, kokių skiepų reikia, bet ir atsižvelgta, ar bus reikalingi pakartotiniai skiepai (difterijos, stabligės, poliomielito ir kt.). Pasirinkimui skiepytis ar ne įtakos turi ir kiti veiksniai: užkrečiamosios ligos rizika, asmens amžius, sveikatos būklė, ankstesni skiepijimai, kelionės tikslas, trukmė, sunkios bei nepageidaujamos reakcijos į ankstesnius skiepijimus, rizika užkrėsti kitus žmones, skiepų kaina. Kauno Dainavos poliklinikos infekcinių ligų gydytoja Estela Tamašauskienė teigia, kad net ir pasiskiepijus prieš tolimą kelionę rekomenduojama imtis prevencinių priemonių: „Atostogų metu būtina laikytis elementarios asmens higienos, nevartoti vandens iš vandens telkinių, nes juose gali būti mikroorganizmų, sukeliančių infekcinius susirgimus, kuriems imunoprofilaktikos nėra.“ Gydytoja pastebi, kad žmonės į infektologo rekomendacijas skiepytis dažniausiai atsižvelgia. Paklausta, kaip elgtis, jeigu žmogus apie skiepus prisimena iki kelionės likus mažiau nei 4 savaitėms, reikalingoms imunitetui susiformuoti po skiepijimo, gydytoja teigia, kad atsakyti vienareikšmiškai į šį klausimą neįmanoma, nes priklauso nuo to, kiek truks kelionė ir kokie skiepai yra reikalingi. „Jei būtina tik viena skiepo dozė, tada, manau, kad skiepytis tikrai verta, jei reikalingos dvi ar trys skiepo dozės, tada visiškos apsaugos nebus. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl, prieš priimant sprendimą skiepytis, rekomenduočiau pasitarti su specialistu“, – siūlo E. Tamašauskienė. Gydytojos praktikoje dažniausios pasitaikančios ligos, kuriomis susirgę iš kelionių grįžta žmonės, – diarėjos, nuo kurių skiepų nėra, išskyrus rotaviruso vakciną. Tačiau ne kiekvienas diarėjos atvejis yra rotavirusas, todėl gydytoja infektologė pataria, jog vienintelė prevencija šiuo atveju yra asmens higiena ir geriamojo vandens tik iš saugių šaltinių vartojimas. Sergančiajam reikėtų sunerimti tuo atveju, kai išmatose atsiranda kraujo, nes tai gali būti sunkios žarnyno infekcijos simptomas. Gana dažnai medikės praktikoje pasitaikantis susirgimas – hepatitas A. Infektologė prisimena neseniai jos pacientu tapusį žmogų, kuris hepatitu A užsikrėtė per kelionę į Egiptą, o prieš išvykdamas nepasiskiepijo. Hepatitas A – virusinė kepenų infekcija, kuri gali būti ir besimptomė. Žmogus pats nežinodamas gali persirgti hepatitu ir išplatinti virusą. Persirgus sunkia ligos forma, išsivysto kepenų veiklos nepakankamumas. Virusinis hepatitas A pasižymi ilgu inkubaciniu ligos periodu – trunka 2–6 savaites. Ligos simptomai pasireiškia karščiavimu, silpnumu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu, pageltusia oda, akių baltymais, šviesiomis išmatos, tamsiu šlapimu, padidėjusiomis kepenimis. Hepatitu A užsikrėsti galima geriant nevirintą vandenį, suvalgius vaisių ir daržovių, nuplautų nevirintu vandeniu, suvalgius termiškai neapdorotų jūros gėrybių, buitinio kontakto metu, pvz., naudojantis tais pačiais indais ir kt.
Imunoprofilaktika būtina ir poilsiaujant Lietuvoje Grėsmė užsikrėsti sunkiai gydomomis infekcinėmis ligomis yra ne tik keliaujant po užsienio kraštus, bet ir poilsiaujant vasarą Lietuvoje. Atšilus orui, po žiemos atbunda erkės – infekcinių ligų – erkinio encefalito ir Laimo ligos – platintojos. Jos tampa gyvybingomis esant 5 laipsnių temperatūrai aukščiau nulio – nuo birželio iki spalio mėnesio. Erkės paplitusios visur: tiek miškuose, tiek miestų parkuose, jos mėgsta drėgnas, vėsias vietas, vengia tiesioginių saulės spindulių. Įsisiurbus erkei, būtina ją kuo greičiau ištraukti. Jokiu būdu negalima jos sukioti, deginti, tepti žibalu, aliejumi ar kitais skysčiais, nes tai gali pastūmėti ją lįsti giliau. Bet kokie išoriniai dirgikliai padidina tikimybę užsikrėsti nuo įsisiurbusios erkės, jeigu ši yra infekuota. Erkės galvutę reikia tvirtai suimti pincetu ar pirštais kuo arčiau odos ir tvirtu judesiu ją ištraukti. Negalima traukti už erkės kūnelio, nes jos galvutė gali likti. Ištraukus erkę, įsisiurbimo vietą reikia patepti jodu arba išplauti su vandeniu ir muilu. Infektologė E. Tamašauskienė pataria, kad po erkės įkandimo nuo dviejų savaičių iki mėnesio reikia stebėti vietą, į kurią ji buvo įsisiurbusi. Jeigu atsiranda paraudimas – eritema iki 5 cm dydžio, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips konsultacijai pas infektologą. Užsikrėtus erkiniu encefalitu, ligos simptomai pasireiškia dviem etapais. Pirmieji simptomai panašūs į gripo: pakilusi temperatūra, galvos gali ir neskaudėti, tačiau ji sunki, vargina raumenų ir sąnarių skausmas, silpnumas. Šie simptomai gali tęstis nuo vienos dienos iki savaitės. Jiems praėjus, seka pagėrėjimo periodas, tačiau žmogus nepasveiksta ir po 2–7 dienų vėl pasijaučia prastai. Prasideda „antroji banga“ – simptomai paūmėja (tačiau ne visais atvejais), prasideda didelis karščiavimas, stiprūs galvos skausmai, vėmimas, gali būti sąmonės, koordinacijos sutrikimų. Gydytoja pabrėžia, kad erkei įkandus jokios profilaktikos nėra, išskyrus laukimą. Susirgus erkiniu encefalitu, specifinio gydymo nėra, todėl efektyviausia prevencija – skiepai. Apie apsaugos priemones nuo erkių reikia pagalvoti dar prieš planuojant iškylą gamtoje: pasirūpinti apsauginiais purškalais, dėvėti šviesius drabužius, ant kurių galima pastebėti ropojančią erkę. Geriausia rinktis prie kūno, ypač prie riešų, kaklo ir čiurnų, prigludusią aprangą. Grįžus iš gamtos, būtina atidžiai apžiūrėti, ar kūnu neropoja erkė, drabužius palikti negyvenamoje patalpoje, iššukuoti plaukus, išsimaudyti po dušu.
