REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje gyveno 108 valstybių piliečiai, Lietuvos Respublikos pilietybę turėjo 99 procentai nuolatinių gyventojų, 94 procentai gyventojų gimė Lietuvoje, 205,9 tūkst. gyventojų buvo gyvenę užsienyje vienus metus ar ilgiau, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo (toliau – surašymas) duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

REKLAMA
REKLAMA

Surašymo duomenimis, 2 mln. 864 tūkst. Lietuvos gyventojų gimė Lietuvoje, iš jų 51,6 procento – mieste, 42,5 procento – kaime. 179,6 tūkst., arba 5,9 procento, Lietuvos gyventojų gimė užsienyje. Didžiausią jų dalį sudarė Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Latvijoje gimę asmenys. 72,4 procento (2001 m. surašymo duomenimis – 67,6 proc.) Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių, 70,6 procento (66,7 proc.) baltarusių, 36,3 procento (37,1 proc.) rusų, 9 procentai (9,4 proc.) lenkų tautybių Lietuvos gyventojų gimė kitose valstybėse. Ne Lietuvoje gimę lietuvių tautybės gyventojai sudarė 1,8 procento (2001 m. – 1,4 proc.) visų gimusių užsienyje gyventojų.

REKLAMA

Surašymo metu buvo fiksuojama, kur gyventojai gyveno vieni metai iki surašymo (2010 m. kovo 1 d.): toje pačioje vietovėje ar kitoje, t. y. atvyko iš kito miesto, savivaldybės, kitos seniūnijos ar užsienio. Lietuvos gyventojai pasižymi sėslumu. 93,4 procento gyventojų nurodė, kad vieni metai iki surašymo gyveno toje pačioje vietovėje, 1,8 procento – kitoje Lietuvos vietovėje, 0,5 procento – užsienyje ir 4,3 procento gyventojų nenurodė, kur gyveno vieni metai iki surašymo. Dauguma vieni metai iki surašymo užsienyje gyvenusių gyventojų nurodė Jungtinę Karalystę (5,9 tūkst., arba 36,8 proc. visų gyvenusių užsienyje nuolatinių Lietuvos gyventojų), Airiją (1,8 tūkst., arba 11,1 proc.), Norvegiją (1,6 tūkst., arba 10,1 proc.) ir Vokietiją (0,9 tūkst., arba 5,4 proc.).

REKLAMA
REKLAMA

Gyventojų buvo klausiama, ar jie kada nors gyveno užsienyje vienus metus ar ilgiau, iš kurios valstybės jie atvyko ar sugrįžo, kada atvyko ar paskutinį kartą grįžo gyventi į Lietuvą, kokios buvo pagrindinės išvykimo, atvykimo ar grįžimo į Lietuvą priežastys. 205,9 tūkst., arba 6,8 procento, nuolatinių Lietuvos gyventojų buvo gyvenę užsienyje vienus metus ar ilgiau. Daugiausia jų gyveno Rusijoje (81,6 tūkst., arba 39,7 proc. visų užsienyje gyvenusių Lietuvos gyventojų), Baltarusijoje (24,1 tūkst., arba 11,7 proc.), Jungtinėje Karalystėje (20,2 tūkst., arba 9,8 proc.), Airijoje (10,6 tūkst., arba 5,1 proc.) ir Ukrainoje (10,5 tūkst., arba 5,1 proc.). Iki 1989 m. 6 tūkst. (9,7 proc. visų vienus metus ar ilgiau užsienyje gyvenusių) Lietuvos gyventojų į užsienį buvo išvykę dėl šeiminių priežasčių, 4,8 tūkst. (7,8 proc.) – dirbti, 1,6 tūkst. (2,5 proc.) – mokytis, 48,8 tūkst. (78,9 proc.) gyventojų nurodė kitą priežastį (buvo ištremti iš Lietuvos, tarnavo tarybinėje kariuomenėje ir kt.). Nuo 1990 m. dauguma grįžusių gyventojų buvo išvykę į užsienį dirbti (42,4 tūkst., arba 58,2 proc.), 12,4 tūkst. (17,1 proc.) – dėl šeiminių priežasčių, 7,2 tūkst. (9,8 proc.) – mokytis, 10,1 tūkst. (13,8 proc.) gyventojų – dėl kitos priežasties.

99,8 procento nuolatinių gyventojų nurodė turintys vieną pilietybę, 4,1 tūkst. – dvi ir 2,4 tūkst., arba 0,1 procento, gyventojų neturėjo pilietybės. Daugiausia vieną pilietybę nurodžiusių gyventojų buvo Lietuvos Respublikos (99,3 proc.), Rusijos Federacijos (0,4), Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Lenkijos Respublikos piliečiai. Beveik pusė gyventojų, nurodžiusių dvi pilietybes, turėjo Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, 12,3 procento – Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos, 8 procentai – Lietuvos Respublikos ir Ukrainos pilietybes.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų