Gegužės 17-osios rytas Klonio gatvėje Garliavoje prasidėjo šturmo valandos minėjimu – lygiai prieš metus šeštą valandą ryto daugiau nei du šimtai pareigūnų ir antstolė Sonata Vaicekauskienė įvykdė teismo sprendimą ir Drąsiaus Kedžio dukrą perdavė iš globėjos Neringos Venckienės motinai Laimutei Stankūnaitei.
Dar prieš šeštą valandą ryto Klonio gatvėje pradėjo rinktis žmonės, kai kurie jų atvyko net iš Klaipėdos. Atvažiavusiuosius laukianti minia pasitikdavo labai draugiškai – apkabinimais, klausimais, kaip sekasi.
Kelios minutes po šeštos valandos maždaug šešiasdešimties žmonių eisena iš gretimos gatvelės pajudėjo Kedžių kiemo link. Žmonės nešėsi vėliavas, prieš metus įamžintas šturmo akimirkas. Nuotraukose buvo užfiksuoti pareigūnų veiksmai. Įsukę į Kedžių kiemą žmonės sustojo prie namo durų būtent taip, kaip stovėjo prieš metus, ir pradėjo giedoti tautinę giesmę, po jos buvo sukalbėta malda. Meldžiantis ne vienas braukė ašaras, ypač sunku jas buvo sulaikyti Laimutei Kedienei, moteris atrodė labai susijaudinusi.
Į susirinkusiuosius kreipėsi ir režisierė Neris Karpuškaitė-Kielaitienė: „Šiandien man ir mums visiems labai sunku kalbėti. Prabėgo metai, bet ar kas nors pasikeitė į gera? Deja… Šiandien pasodinsime medelį, tegul tai tampa viltimi, kad jam užaugus Lietuva bus kitokia.“
Moteris į minią taip pat kreipėsi eilėmis, kuriose, jos teigimu, atsispindi visi praėjusių metų gegužės 17-osios išgyvenimai.
„Kad tėvynei būtų ramiau, paaukojome mažą vaiką“, – skambėjo viena iš skaitomo eilėraščio eilučių.
Vėliau simbolinėmis fotografijomis buvo apdovanoti ištikimiausi Klonio gatvės budėtojai, o viena iš nuotraukų įteikta ir seneliams: „Atleiskite, kad neišsaugojome mergaitės“, – teikdami fotografiją L. Kedienei, kuri vos galėjo sulaikyti ašaras, sakė žmonės.
Kedžių kieme buvo pasodinta liepaitė. Kalbėdami apie praėjusių metų įvykius Klonio budėtojai tai vadino Lietuvos išprievartavimo valanda.
„Situacija yra baisi. Šiandien triumfuoja neteisybė, mums dar ir šiandien skauda dėl to širdį. Per tuos metus padarėme daug – kreipėmės į daugybę institucijų, klausėme jų apie mergaitės sveikatą, bet vaikas izoliuotas, o visos institucijos sutartinai atsitvėrusios tylos siena“, – kalbėjo Klonio gatvėje sutikta kaunietė Aušrinė ir pridūrė, kad Garliavos šturmo data bus minima ilgai.
„Pilietinis judėjimas Klonio gatvėje buvo pavyzdys Lietuvai, nes žmonės susivienijo dėl mažo vaiko nelaimės, dėl bendros idėjos. Susirinko įvairių socialinių sluoksnių žmonės ir rado bendrą kalbą – tai yra gražu. Atsirado nauji draugai, ryšiai“, – sakė moteris.
Iš Klaipėdos į šturmo minėjimo metines atvykusi Rasa naujienų portalui balsas.lt sakė: „Klonio gatvėje galime pajusti ne deklaruotiną, o tikrą artimo meilę ir svetimo skausmo pajautimą. Juk žmonės čia važiavo ne dėl politinių tikslų, jiems rūpėjo, kodėl ši šeima yra persekiojama valdžios. Žmonės važiavo savo lėšomis ir tai darė iš idėjos.“
Moteris pasakojo, kad pirmą kartą į Klonio gatvę atvyko tada, kai pamatė kovo 23 dienos vaizdo įrašą: „Ten vaikas buvo tampomas ir atsakingos institucijos turėjo į tai sureaguoti. Vaikas negali būti šitaip tampomas. Nebegalėjome ramiai sėdėti prie televizoriaus. Žiniasklaidoje buvo rašoma, kad čia sėdi treninguoti banditai. Taip, žmonės sėdi su sportine apranga, bet juk jie nakvoja automobiliuose gatvėje. Čia sutikau labai daug šviesių žmonių, kurie gyvena ne tik dėl savęs, kurie šilti ir jiems rūpi kito žmogaus bėdos. Mums sakydavo, kad griauname valstybės pamatus, bet tai netiesa, mums rūpi, kur ta valstybė eina ir kodėl čia tokia neteisybė. Dėl to čia ir važiavome“, – kalbėjo klaipėdietė Rasa.
