• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kompanija „Apple“ pasiskolino ne investavimui į verslą, bet kad atiduotų pinigus akcininkams.

Praėjusį mėnesį „Apple“ į apyvartą išleido akcijų už 17 mlrd. JAV dolerių. Ne dėl to, kad jiems reikėjo pinigų; kompanija savo rezervuose turi 145 mlrd. JAV dolerių, o parduodama produkcija neša pelna tokiu tempu, su kuriuo varžytis galėtų nebent centrinis bankas, rašo „The Financial Times“.

REKLAMA
REKLAMA

„Apple“ taip elgiasi, nes jų pinigai yra „neteisingose“ vietose ir sulauktų didelių mokesčių sąskaitų, jei pinigai būtų sugrąžinti atgal į JAV. Ši perlaida iliustruoja paradoksą moderniuose verslo ir finansų santykiuose. Kompanijos dar niekada neturėjo tiek mažai kapitalo ar nebuvo taip įsitraukusios į kapitalo rinkas.

REKLAMA

XIX amžiuje į geležinkelius investavo privatusis sektorius, nes tai buvo brangi infrastruktūra. Vėliau didžiausios gamybos korporacijos investavo panašiu būdu.

Tačiau šiandien tik keletas verslų, daugiausiai komunalines pasalugas teikiantys, yra imlūs kapitalui kaip ankstyvaisiais industrializacijos laikais. Geležinkelis buvo geležinkelis, bravoras buvo bravoras, o gamyklos neturėjo alternatyvių panaudojimo būdų. Tačiau dabar kapitalas yra dinamiškesnis.

REKLAMA
REKLAMA

Paprastai moderni kompanija veikia iš savo biurų komplekso, dirbtuvių ar angaro, o verslui nebūdinga turėti patalpų, iš kurių yra valdoma įmonės veikla. Darbuotojai šiandien nežino kam priklauso pastatas, kuriame jie dirba, ar jų darbo stalas. Jie nežino ir tai jiems nerūpi. Jų vadovas jiems nurodinėja ne dėl to, kad jam priklauso gamybos priemonės, bet todėl, kad jis buvo paskirtas vadovu.

Moderni kompanija kaip „Apple“, pagrįsta žiniomis, perkelia produkcijos gamybą, dėl to jiems nereikalingas apčiuopiamas kapitalas. Naujasis verslas ieškos investicijų, kurios padės pradiniu laikotarpiu padengti nuostolius, bet vėliau tikėsis tapti pelningais dar ankstyvuoju gyvavimo periodu. Jei kompanija nori, kad jos akcijos būtų kotiruojamos atvirai, taip yra suteikiamas likvidumas investuotojamas arba darbuotojams parodoma, kad jų pasirinkimai sukuria tam tikrą vertę. Tačiau pinigai nėra išleidžiami plėtrai. Kompanija „Facebook“ iš investuotojų susirinko pinigus todėl kad galėjo, tačiau pripažino, kad neturi numatę planų, kam pinigus skirs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdami apie institucijas, veikiančias rinkoje, vis dar naudojame žodį „kapitalizmas“. Dabar tai tapo klaidinančiu terminu.

Kai didžiosios kompanijos įžengia į kapitalo rinkas, šiuo atveju „Apple“, tai įvyksta dėl finansinės inžinerijos ar turto įsigijimo, bet ne dėl naujų investicijų. Šių kompanijų turto valdytojai gali pradėti investuoti į užsienio valiutą ar daryti rizikingas investicijas, tačiau tai nieko bendro neturės su kompanijos vykdoma veikla.

Vis dėlto kompanijų vadovai labiau reaguoja į kapitalo rinkas nei anksčiau. Didieji industrialistai į rinkas žvelgdavo su panieka. Tuo metu būtų buvę sunku įsivaizduoti automobilių kompanijos „General Motors“ vadovą Alfredą Sloaną reguliariai tikrinantį kompanijos akcijų kainas, dar sunkiau – rengiantį investuotojų susitikimus.

REKLAMA

Viena iš priežasčių yra ta, kad vadovai dabar skatinami akcijų opcionais ir kitomis apmokėjimo schemomis, susijusiomis su akcijų kaina. Žinoma, vadybininkai visuomet turėjo finansinių interesų savo kompanijose: A. Sloanas buvo pagrindinis „General Motors“ akcijų savininkas, o institucinė nuosavybė buvo mažiau paplitusi; šeimos ir įkūrėjų ryšiai buvo dažnesni nei šiandien. Tačiau tuomet kompanijų vadovų veiksmai buvo orientuoti į ilgalaikę sėkmę, bet ne trumpalaikį akcijų kainų pokytį.

Anksčiau buvo tikimasi, kad įmonės veikla ir valdymo mechanizmai bus priklausomi nuo viduje veikiančių kadrų, bet ne išorinių veiksnių kaip rinka. Taip kapitalo rinkų santykis iš esmės pakeitė stambų verslą. Korporatyvinis valdymas šiandien nėra tik atsitiktinis santykis tarp kompanijų ir rinkos: toks valdymo modelis, bet ne kapitalo paskirstymas yra esminė ekonominė ir socialinė šių kapitalo rinkų funkcija.

Kai „Apple“ pasiskolino, kompanija nesiekė investuoti į verslą, bet siekė saugiai perkelti pinigus akcininkams. Kapitalo rinkos nebeveikia kaip mechanizmai, perkeliantys pinigus į kompanijas. Dabar jie naudojami juos ištraukti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų