REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Irena BUDRIENĖ

Šiaulių regiono darbdaviai šiemet įkūrė šimtus naujų darbo vietų, tačiau nedarbas Šiaulių apskrityje augo ir balandį sudarė 13,1 procento. Darbdaviai, ypač vežėjai, aiškina stokojantys darbo rankų, todėl priima vis daugiau atvykėlių iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Vairuotojų profsąjunga įspėja, jog taip vengiama kelti atlyginimus ir dempinguojama darbo rinka.

REKLAMA
REKLAMA

Biudžetas maitintojas

Didžiausi Šiaulių miesto darbdaviai yra viešosios biudžetinės įstaigos. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirba 2236, Šiaulių universitete – 916, Šiaulių profesinio rengimo centre – 473, Šiaulių valstybinėje kolegijoje – 324 darbuotojai.

REKLAMA

Privačiame sektoriuje tarp didžiausių Šiaulių darbdavių yra įmonių grupė „Neaustinių medžiagų fabrikas“, kurioje dirba apie 1800 darbuotojų, UAB „Baltik vairas“, UAB „Bigso“ ir UAB „Nostrada“ – po 500 darbuotojų, UAB „Lupra“ ir UAB „Trivilita – interscalit“ – maždaug po 400 darbuotojų.

Per metus naujų darbo vietų bene daugiausiai – apie 150 – įkūrė UAB „Baltik vairas“, maždaug po šimtą naujų darbuotojų priėmė bendrovės „Lupra“, „Bigso“, „Nostrada“.

REKLAMA
REKLAMA

Dalis darbuotojų – iš užsienio

Tarptautiniu krovinių gabenimu užsiimančios UAB „Nostrada“ transporto vadybininkas Remigijus Mikočionis neslėpė, kad surasti naujų darbuotojų nelengva – augančiai įmonei jų reikia nuolat. Darbuotojai privalo turėti CE vairavimo kategoriją. Kiti apmokymai vykdomi vietoje, darbuotojams suteikiama kvalifikacija.

Esą imliausi darbuotojai nuo 23 iki 45 metų amžiaus. Iš darbuotojų reiklaujama atsakingumo, sąžiningumo, o profesinės žinios – būtina sąlyga. Tarptautinių reisų vairuotojui būtina orientuotis žemėlapiuose, keliuose, turėti techninių žinių, sugebėti naudotis navigacijos sistemomis, mokėti užsienio kalbų, sugebėti bendrauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo teigimu, nors kartu su dienpinigiais vairuotojams mokamas atlygis siekia nuo 3 iki 6 tūkstančių litų, darbuotojų tenka ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Apie 10 procentų darbuotojų yra iš Ukrainos, Baltarusijos“, – sakė R. Mikočionis.

Esą užsieniečius tenkina darbo sąlygos Lietuvoje, o lietuviai ieškodami, kur geriau, išvyksta į Norvegiją, Angliją, Vokietiją.

Įdarbina rusus, baltarusius, ukrainiečius

Paradoksas, bet daugėjant darbo vietų, nedarbas apskrityje augo nuo 11,9 procento metų pradžioje iki 13,1 procento balandį.

REKLAMA

Per pirmus tris šių metų mėnesius Šiaulių teritorinė darbo birža darbdaviams išdavė 209 leidimus mūsų šalyje dirbti užsieniečiams. Beveik 90 leidimų daugiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai leidimų užsieniečiams išduota dirbti paslaugų sektoriuje – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais.

Transporto firmos daugiausiai darbuotojų įdarbina iš vadinamųjų trečiųjų šalių – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos.

„Leidimai dirbti užsieniečiams išduodami tik tuo atveju, jei laisvų darbo vietų negalima užpildyti nacionaline darbo jėga“, – „Šiaulių kraštui“ aiškino Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė.

REKLAMA

Laisvų darbo vietų tarptautinių pervežimų vairuotojams registruojama labai daug. Bet, J. Mikšionytės teigimu, jų užpildyti bedarbiais – neįmanoma, nors paieška vykdoma ne tik regione – visoje Lietuvoje.

Paklausta, kieno interesus – darbdavių ar darbuotojų labiau gina Darbo birža, direktoriaus pavaduotoja teigė, jog vienodai svarbios abi klientų grupės – ir darbdaviai, ir darbuotojai.

Darbuotojai iš trečiųjų šalių – parankesni

„Vairuotojų trūkumo Lietuvoje nėra“, – „Šiaulių kraštui“ teigė Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis tvirtino, jog prisidengdami leidimu dirbti Lietuvoje vežėjai dirba visos Europos Sąjungos teritorijoje, o naudojasi pigesne darbo jėga iš Rytų. Be to, NVS šalies piliečiams važiuojant į Rusiją ar Baltarusiją nereikia vizų, todėl vežėjų įmonėms tai paranku.

„Įmonės dirbtinai registruoja padidintą vairuotojų poreikį, bet atsisako įdarbinti Lietuvos piliečius neva dėl netinkamos jų kvalifikacijos. Tai įrodo darbdavių žymos darbo ieškančių vairuotojų Darbo biržos išduotuose siuntimuose. Jeigu vairuotojų trūksta, jiems turėtų būti didinamas atlyginimas, bet to nebuvo nuo 2004 metų“,– sakė R. Narbutas.

REKLAMA

Jo nuomone, padėtis nepagerėjo ir nuo šių metų sausio, pasikeitus minimaliai mėnesinei algai, nes svyruoja vairuotojams išmokamų dienpinigių dydis, o tai neprideda socialinių garantijų ir nepadeda valstybei spręsti socialinių problemų.

Dirbtinai smukdo darbo rinką

Profsąjungos atstovo teigimu, Lietuvos transporto įmonės dirbtinai dempinguoja Europos Sąjungos darbo rinką, nes joms tai apsimoka. ES senbuvėse šalyse vairuotojai uždirba apie 2000 eurų bei papildomai dienpinigius, o Lietuvoje statistinis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ transporto ir sandėliavimo sektoriuje buvo 2126 litai.

REKLAMA

Pašnekovo duomenimis, su trečiųjų šalių vairuotojais sudarytose darbo sutartyse įsipareigojama mokėti ne mažesnį kaip vidutinį mėnesio atlyginimą, o mokama apie 1301 litą (nors turėtų būti nurodoma konkreti suma pagal statistikos duomenis).

R. Narbutas ne kartą kreipėsi į Socialinių apsaugos ir darbo ministeriją klausdamas, kodėl Lietuvos darbo birža registruoja darbo sutartis su užsieniečiais, bet netikrina, ar jos neprieštarauja šalyje galiojančiai tvarkai, tačiau atsakymo negavo.

„Juk tik nuo atlyginimo dydžio priklauso mokesčių suma tenkanti Lietuvai, nes dienpinigiai leidžiami kitose šalyse“,– sakė pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo nuomone, transporto sektoriuje įmonių turi daugumos partijų atstovai, todėl čia galioja išimtinės sąlygos. „Teiginys, kad kuriamos darbo vietos mažai ko vertas, nes nuo 1301 lito darbdavys valstybei sumoka 403 litus, darbuotojas – 201 litą, o visa kita lieka darbdavio kišenėje. Bedarbiui mokama iki 650 litų nedarbo pašalpa“, – sakė R. Narbutas.

Esą darbdaviai, teikdami informaciją Darbo biržai, gudrauja prie vairuotojų atlyginimo pridėdami dienpinigius. Dienpinigiai neapmokestinami ir jų apskaičiavimui ir išmokėjimui netaikoma darbo užmokesčiui nustatyta tvarka.

REKLAMA

Bijoma Vokietijos darbo rinkos

Pašnekovo nuomone, transporto įmonės baiminasi atsidarančios Vokietijos darbo rinkos, kurioje, manoma, įsidarbins dalis Lietuvos vairuotojų. Vokietijoje, kaip visoje senojoje Europoje, mėnesinis minimalus atlyginimas yra ne mažesnis nei 1200 eurų, bet paprastai yra mokama daugiau – apie 1700–1800 eurų.

Lietuvoje įdarbinti vairuotoją iš trečiosios šalies užtrunka apie 2–3 mėnesius. Dažnai iš Rytų šalių samdomi vairuotojai, atidirbę metus (tokiam laikui išduodamas darbo leidimas) Lietuvos įmonėje, toliau keliauja dirbti į ES senbuves šalis, nes ten moka geriau.

„Vairuotojų profesinė sąjunga ne kovoja prieš imigrantus iš trečių šalių, bet teikia pagalbą ir aiškina darbo kodekso subtilybes, garantuoja, kad darbuotojas bus atstovaujamas tol, kol su juo bus atsiskaityta. Net pasibaigus darbo sutarčiai ir vizai, kai darbuotojas negali atvykti į Lietuvą ginti savo interesų“, – sakė R. Narbutas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų