REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kovo trečią ir ketvirtą savaitgaliais Vilniuje rinkosi projekto „Bendrojo lavinimo mokyklų mokymo turinio atnaujinimas ir praplėtimas, sukuriant ir pritaikant naujus mokymo metodus“ dalyviai. Gimtųjų kalbų (lietuvių, lenkų, rusų) mokytojai baigiamosios konferencijos metu pristatė grupėse atliktus darbus apie ugdymo praktikoje pritaikytus kūrybingo mokymo(si) metodus.

REKLAMA
REKLAMA

Šios konferencijos – tai Nacionalinės moksleivių akademijos kartu su Vilniaus universitetu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vytauto Didžiojo universitetu organizuojamo ir Europos struktūrinio fondo lėšomis finansuojamo projekto finalas. Pusės metų trukmės mokymų cikle dalyvavo 142 mokytojai iš visos Lietuvos. Gimtųjų kalbų specialistai supažindinti su inovatyviais kūrybinio ugdymo metodais, naujausiomis literatūros ir filologijos mokslo tendencijomis. Universitetų dėstytojų paskaitų medžiagą ir idėjas pedagogai turėjo galimybę pritaikyti savo darbo aplinkoje, o rezultatus pristatyti kolegoms konferencijos metu.

REKLAMA

Klasikos ir naujovių jungtį mokytojai realizavo 5-12 klasių užsiėmimuose, skatindami mokinius kūrybingai, laisvai ir netikėtai pažvelgti į gimtąją kalbą. Tautosakos gyvumas, kūrybiškumo ugdymas bei vizualioji kultūra – šios trys temos tapo mokytojų projektų ašimis. Pristatymuose pedagogai dalijosi patirtimi apie kūrybinio rašymo pratimų taikymą klasėse, mokinių imlumą naujoms metodikoms bei pristatė projektinės veiklos rezultatus – mokinių kurtus filmukus, piešinius, šiuolaikinės tautosakos kūrinėlius. „Kūrybingumo ugdymas mokykloje gal ir nėra naujausia mada, tačiau tame matau daug perspektyvos ir, rengdamas tokias pamokas, matau jų naudą mokinių gebėjimui kurti tekstus ir išlaisvinti savo pajėgas“, – mintimis dalijosi Vilniaus „Minties“ gimnazijos mokytojas lituanistas Arminas Piškinas.

REKLAMA
REKLAMA

Didelė dalis projekte dalyvavusių mokytojų skatino savo mokinius sieti literatūrą su vizualumu – taip gimė mokinių reportažai, inscenizacijos bei reklamos. Kaip pastebi pedagogai, mokiniai noriai imasi vizualiosios kūrybos, todėl tokia prieiga prie literatūros interpretacijos pagyvina pamokų užsiėmimus. Anksčiau vykusių mokymų metu drauge su aktoriumi Vytautu Kontrimu mėginę kurti trumpametražius filmukus, pedagogai įgytą patirtį galėjo perteikti savo mokyklose. Kaip teigė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Živilė Stankevičienė, mokymuose gauti patarimai pasufleravo, „kaip kurti filmą ‚iš nieko‘ ir kaip mokinių galvose pamačius ‚visišką nieką‘ vėliau rasti jose tikras prasmes“.

Konferencijos metu projekto dalyviai turėjo galimybę ne tik pasidalinti kūrybiškų ugdymo metodų taikymo patirtimi, bet ir diskutuoti su kolegomis bei universitetų dėstytojais. Baigę pusės metų ciklo mokymus pedagogai įgijo kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus. Per dvejus metus trukusį projektą mokymus išklausė ir inovatyvius ugdymo metodus darbe pritaikė 320 bendrojo ugdymo mokyklų gimtųjų kalbų mokytojų iš visos Lietuvos.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų