Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Ūkio ministerija žada pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą. Žadama, kad prioritetu turėtų tapti ne tik mažiausios kainos veiksnys, bet kokybė, projekto eigos sparta, ekonominis naudingumas ir efektyvumas. Po kelių savaičių įstatymo projektai turėtų pasiekti Vyriausybę.
Ūkio ministeriją pasiekė beveik 100 įvairių siūlymų, kaip reiktų keisti viešųjų pirkimų sistemą. Žadama keisti pirkimų vertinimo skalę, kad tiekėjų pasiūlymai įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų vertinami ne tik pagal mažiausią kainą, bet ir pagal ekonominį naudingumą. Siūloma didinti mažos vertės pirkimų ir darbų ribas.
„Paslaugoms ir prekėms siūloma pakelti nuo 100 iki 200 tūkst. Lt, o darbams – nuo 500 tūkst. iki 1 mln. Lt. Kitas iš siūlymų – galėtume sutaupyti laiko 10-čia dienų. Yra reikalavimas skelbti techninę specifikaciją. Pažiūrėjome, kad per metus negauta nė vieno pasiūlymo techninėms specifikacijoms, todėl siūlysime šį reikalavimą daryti neprivalomą, kad liktų tik dideliems, sudėtingiems pirkimams“, – sakė ūkio viceministras Marius Busilas.
Sprendžiant sutarčių perpardavinėjimo problemą, kai rangovo laimėtą sutartį vykdo pasamdyti subrangovai, siūloma nustatyti prievolę, kad pagrindinis rangovas turėtų įvykdyti didžiąją dalį sutarties. Verslas sako norintis, kad procedūros būtų paprastesnės, trumpėtų nagrinėjimų terminai.
„[Norėtųsi], kad viešųjų pirkimų politika neskatintų šešėlino verslo, nes šiuo metu Lietuvoje, skirtingai nei ES, per 90 proc. pirkimų vyksta už mažiausią kainą – pasiūlymus su mažiausia kaina gali pateiki tos įmonės, kurios turi mažiausias sąnaudas, nemoka mokesčių arba tiekia blogos kokybės produktus arba paslaugas. Tai yra kertinis principas, kurio mes atkakliai siekiame“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
„Tas klausimas sprendžiamas su teisingumo ministru ir greitu laiku bus tokia tvarka, kad teismai labai greitai ir efektyviai nagrinės, nebus tempimo, bus taikomos tam tikros baudos, sankcijos tiems nesąžiningiems tiekėjams, kurie bando vilkinti procedūras, kad perkančioji organizacija neįgyvendintų projektų“, – žada Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas.
Daugumą siūlymų jau po kelių savaičių žadama teikti Vyriausybei, vėliau – Seimui. Per metus vidutiniškai nuperkama prekių ir paslaugų už beveik 13 mlrd. litų, o viešųjų pirkimų procedūros trunka iki pusės metų.
