LRT radijo laida „Ryto garsai“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto priemones, kurios skatintų nedirbančius žmones gyventi ne iš pašalpų, o įsidarbinti. Siūloma, kad visi asmenys, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir gavo darbą, dar pusę metų gautų jiems anksčiau mokėtus 50 proc. socialinės pašalpos. Taip pat siūloma aktyviau dalyvauti daugiabučių renovacijos procese.
Motyvuos jaunus žmones
Iki šiol dar pusę metų po įsidarbinimo 50 proc. socialinės pašalpos gaudavo tik vaikus auginančios šeimos, tačiau naujai parengtame įstatymo projekte šią nuostatą siūloma taikyti visiems. „Mes norime paskatinti būtent jaunus žmones, nes matome, kad Darbo biržoje yra daug jaunų žmonių iki 25 metų. Taigi, jei jie susirastų darbą, jų pajamos nesumažėtų, o dar pusę metų jie gautų iš valstybės paramą“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Svetlana Kulpina.
Jos teigimu, Lietuvos žmonės aktyviai naudojasi Darbo biržos siūlomomis priemonėmis, be to, darbo ieško savarankiškai. Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai pasiūlyto darbo yra atsisakoma. Naujuoju įstatymo projektu siūloma sugriežtinti paramos teikimo nuostatas tiems žmonėms, kurie registraciją Darbo biržoje nutraukė savo noru arba ji buvo nutraukta dėl pažeidimų. Tuomet esą jie įgytų teisę į valstybės paramą tik po trijų mėnesių nuo registracijos Darbo biržoje.
Galės spręsti savivaldybės
Skiriant socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams, numatoma daugiau galių duoti savivaldybių administracijai. Anot S. Kuplinos, savivaldybės geriausiai žino, kaip gyvena žmonės, todėl joms siūloma patikėti įvertinti konkrečias situacijas. Įstatymo projekte įrašyta nuostata, kad šeimai arba žmogui būtų galima skirti socialinę pašalpą ir tada, kai pajamos viršija valstybės remiamas pajamas ne daugiau kaip 20 proc.
„Iki šiol neturintis darbo asmuo galėjo gauti socialinę pašalpą tik tuomet, jei jo pajamos neviršija 350 Lt, tai dabar savivaldybė turėtų teisę įvertinti realią situaciją“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. Esą galbūt žmogaus gaunamos pajamos viršija, pavyzdžiui, 10 Lt, o jam susirgus reikalinga didesnė parama. Tokiu atveju, S. Kuplinos teigimu, savivaldybė galėtų nuspręsti, ar žmogui išties reikalinga finansinė pagalba.
Kompensuos šilumą ir sodo nameliuose
Pokyčiai numatomi ir teikiant būsto šildymo kompensacijas. Šiuo metu kompensacija teikiama asmenims, kurių gyvenamoji vieta deklaruota gyvenamosiose patalpose. Bet praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės gyvena būstuose, nepriskirtinuose gyvenamųjų patalpų kategorijai.
„Paprastai tariant, tai būtų sodo namelis. Ir šiandien, pagal dabar galiojantį įstatymą, tie žmonės pirkdami malkas, pirkdami anglį negali gauti kompensacijos“, – aiškina S. Kuplina. Taigi savivaldybėms suteikiama teisė tokius atvejus apsvarstyti, išsiaiškinti, ar asmuo tikrai neturi savo nuosavo būsto ir, jei reikia, skirti jam kompensaciją.
Skatins renovuoti būstus
Naujuoju projektu taip pat ketinama mažinti kompensacijas tiems, kurie atsisakytų dalyvauti renovacijos daugiabučių procesuose. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės S. Kulpinos, vienas projekto tikslų yra paskatinti žmones dalyvauti būsto atnaujinimo programose.
„Norėdami paspartinti procesą, paskatinti žmones dalyvauti atnaujinant daugiabučius, siūlome gal griežtesnę priemonę [...], dėl kurios dabar diskutuojama. Siūloma, kad pirmą šildymo sezoną bus 50 proc. sumažinta skiriamos kompensacijos suma, o dar nuo kito sezono kompensacija jau nebūtų teikiama“, – sako S. Kulpina. Tokiu būdu iš valstybės biudžeto reikėtų mažiau lėšų kompensacijoms už šilumą.
Tuo metu žmonėms, kurie jau dabar dalyvauja modernizavimo programoje, iš valstybės biudžeto yra skiriama pilna kompensacija – 100 proc. apmokamas kreditas ir palūkanos.
