Kokių savybių privalo turėti žmogus, kad kiti jį laikytų patraukliu? Nauji tyrimai rodo, jog moterys, rinkdamosi partnerį, kaip ir vyrai, vadovaujasi seniausiais instinktais.
Povas patelę vilioja spalvingomis plunksnomis. Čia pasireiškia subtili gamtos strategija: margos uodegos grožiu ir simetrija povas signalizuoja apie sveikatą, vaisingumą ir jėgą. Ch. Darvinas šį principą pavadino natūraliąja atranka. Toks genetinis programavimas aktyvus ir šiandien. Nauji tyrimai rodo, kaip renkantis partnerį žmogų veikia jo evoliucinis paveldas. Seniausių instinktų vedamas jis visada ieško patraukliausio partnerio su geriausiu genų rinkiniu.
Evoliucijos procese vyrai išmoko intuityviai atpažinti moters biologines galimybes, pavyzdžiui, iš klubų ir talijos apimties santykio. Optimaliu atveju jis yra 1:0,7, kaip, pavyzdžiui, Jennifer Lopez. Šis dydis nekinta nepriklausomai nuo mados ir besikeičiančio idealios figūros modelio. Moterys jau daug tūkstantmečių žino, kam vyrai teikia pirmenybę: stimulu visada laikomas gražus veidas. Traukia tai, kas žada sėkmingą giminės pratęsimą.
Kodėl žmogų traukia priešinga lytis? Kokią įtaką partnerio pasirinkimui daro hormonas estrogenas? Kodėl pasiturintys vyrai renkasi kur kas jaunesnes moteris?
Moters patrauklumas – jos vaisingumas
Vyrai linkę vesti maždaug 24,8 metų moteris, kai jos sulaukia vaisingumo viršūnės. Biologas Deividas Basa iš Teksaso universiteto Ostine ištyrė, kad viso pasaulio vyrai pirmenybę teikia vidutiniškai 3,5 metų jaunesnėms moterims. Ch. Darvino sekėjas mano, kad tai – priešistorinių laikų paveldas. Tuomet vyrai didžiausios sėkmės medžioklėje sulaukdavo maždaug 30 metų, o moterų vaisingumas nuo 25 metų imdavo mažėti.
Du psichologai Jenas Pentonas-Voukas ir Deividas Peretas iš Škotijos šv. Andriaus universiteto suvokimo tyrimų laboratorijos kompiuteriui pateikė užduotį generuoti tūkstančius moterų portretų. Juos nuolat duodavo įvertinti bandyme dalyvavusiems vyrams. Jie turėjo kompiuterio pele tol keisti veidus, kol ras, jų nuomone, optimalų grožio variantą.
Tam jie turėjo dvi galimybes: veido bruožus galėjo paversti dar moteriškesniais (estrogeno įtaka) arba suteikti vyriškumo (testosterono įtaka). Rezultatas – vyrams moterų veidai patiko tuo labiau, kuo jie buvo moteriškesni: aukšti skruostai, gražūs skruostikauliai, putnios lūpos, maža nosis, didelės akys ir ploni antakiai. Jeigu vyrams prie kompiuterio suteikdavo visišką laisvę, jie tol „didino“ estrogeno lygį, kol moteris tapdavo tikslia Nicole Kidman ar Laros Kroft kopija. Evoliucijos biologai iš to padarė išvadą: šie lytiniai požymiai priklauso nuo moteriško hormono estrogeno lygio lytinės brandos metu.
Pirmenybė teikiama vidutiniams veidams
Britai išaiškino, kad vyrams patinka ne originalus, bet vidutinis, ne su nedideliais nukrypimais, bet simetriškas veidas. Kiti tyrimai patvirtino, kad moterys su ryškiais moteriškumo požymiais akivaizdžiai laikomos gražesnėmis. Estrogenas suteikia seksualumo. Todėl grožį reikia laikyti ne gamtos išlaidumu, bet biologiniu signalu. Tai – vaisingumo vizitinė kortelė.
O kaip su vyrais? Vyrų veido bruožus lemia testosteronas. Priešingai nei estrogenas, jis padeda augti kaulo audiniui: skruostikauliai tampa kampuotesni, smakras ryškesnis, akys mažos, nes padidėja antakių lankas. Antakiai tampa tankesni, lūpos – plonesnės. Todėl Schwarzeneggerio tipo „testosteroniniai“ vyro bruožai tampa gero genų rinkinio vizitine kortele.
Mišrūs Brado tipo veidai
Vis dėlto esama gerų naujienų ir kitokiems tipams. Didžiosios Britanijos psichologai, atlikę bandymus, priėjo prie išvados, kad moterims labiausiai patinka mišrūs, panašūs į Brado Pitto, o ne itin vyriški veidai.
Psichologas D. Peretas mano, kad čia suveikia intuityvi savisauga. Mokslininkai įrodė, kad vyrai, turintys aukštą testosterono lygį, dažnai užmezga pašalinius meilės ryšius. Jie nėra ir tokie geri tėvai, kaip vyrai, kurių bruožai moteriškesni.
Tačiau ovuliacija keičia moterų potraukį: aukščiausio vaisingumo periodu moteris tikriausiai pasirinks genetiškai sėkmingesnį mačo tipą.
Tėvų traukos jėga
Po suvokimo laboratorijoje atliktų tyrimų taip pat paaiškėjo, kad bandomiesiems patrauklūs buvo tie kompiuteriniai veidai, kurie priminė jų tėvų veidus. Nejaugi S. Freudas neklydo dėl Edipo komplekso? Eksperimentais tai sunku patvirtinti. Tačiau psichologė Martha McClintock iš Čikagos universiteto, tirdama kvapus, sugebėjo pagrįsti tezę dėl priešingos lyties tėvo traukos jėgos. 49 vienišoms moterims ji siūlė pauostyti marškinėlius, permirkusius vyrų prakaitu. Paaiškėjo, kad moteris labiausiai traukė vyrų, kurių genų rinkinys buvo toks pat kaip jų tėvų, kvapas.
