REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugiau kaip pusės milijardo litų skylę turintis Ūkio bankas tapo 15-u banku šalyje, bankrutavusiu po nepriklausomybės atkūrimo. Politikai suskubo prabilti apie valstybės valdomo banko įkūrimą, bet ekonomistai tikina, kad finansų rinkoje toks bankas būtų lyg rakštis.

REKLAMA
REKLAMA

Reikia nacionalinio banko

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje žlugo jau du bankai. 2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ banką. Vien draudimo išmokoms už prarastus indėlius valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjo per 4,04 mlrd. Lt.

REKLAMA

Pirmadienį paaiškėjo ir Ūkio banko likimas. Lietuvos bankas nusprendė pavesti laikinajam Ūkio banko administratoriui pradėti derybas su Šiaulių banku dėl Ūkio banko turto teisių ir įsipareigojimų perleidimo. Ūkio banke buvo maždaug 3,5 mlrd. Lt indėlių ir 99,7 proc. jų buvo apdrausti. Vadinasi, maždaug 200 tūkst. indėlininkų, kurių indėliai ne didesni kaip 345 280 litų, savo lėšas atgaus.

Apdraustiesiems indėliams išmokėti „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuris ir pats po „Snoro“ bankroto murkdosi milijardinėse skolose, turės vėl skolintis, ir greičiausiai iš valstybės.

REKLAMA
REKLAMA

„Snoro“ ir Ūkio bankų žlugimas paskatino politikus prabilti apie valstybinio banko įsteigimą.

„Visada palaikiau nacionalinio komercinio banko idėją. Galima net Ūkio banką nacionalizuoti ir įsteigti valstybinį banką“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Pasak jo, „valstybei reikia turėti valstybinį banką. Mes turime kažkiek valdyti valstybės pinigus, o dabar jie nėra apsaugoti.“ Ūkio banke valstybės institucijos prarado apie 150 mln. Lt.

Nerūpi valstybės interesai

Nacionalinio banko įsteigimą B. Bradauskas laiko neišvengiama būtinybe.

„Ekonomistai, kurie šiurpsta nuo tokios idėjos, vienaip ar kitaip susiję su švediškais bankais, – aiškino B.Bradauskas. – Jūs ir pats įsivaizduokite, ką tie švediški bankai veiktų Lietuvoje, jei turėtume valstybinį banką, jeigu visos valstybinės įstaigos savo lėšas laikytų tokiame banke.“ Jo teigimu, taip būtų užtikrintas pinigų saugumas. „Patriotiškai nusiteikę žmonės man siunčia elektroninius laiškus ir palaiko nacionalinio banko steigimo idėją. Jie sutiktų net už mažesnes palūkanas tokiame banke laikyti savo indėlius“, – sakė B.Bradauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko žodžiais, „aišku, tokiu būdu šiek tiek pagriautume bankų sektoriaus rinką“.

„Aišku, kad didelė dalis pinigų būtų laikoma kaip tik valstybiniame banke, bet mes juk rūpinamės pirmiausia valstybės, o ne privataus kapitalo atstovų interesais“, – pabrėžė B.Bradauskas.

Dabartinę bankų rinką jis pavadino pseudorinka. „Jei „Snoro“ banke liko apie milijardą litų valstybės lėšų, o valstybė kreditorių eilėje atsidūrė tik ketvirtoje vietoje, mums pirmiausia turėtų rūpėti valstybės interesai“, – neabejojo B.Bradauskas.

REKLAMA

Ragina pamiršti kalbas

Ekonomistė Rūta Vainienė šiurpsta nuo politikų kalbų apie valstybinį banką.

„Kodėl apie tai politikai kalba, negaliu įsivaizduoti, – kalbėjo R.Vainienė. – Galbūt jie nori tame banke įdarbinti savo žmonas, nes jokio ekonominio argumento, kodėl reikia kurti nacionalinį banką, nėra.“

Ji pasakojo, kad anksčiau Lietuvoje buvo ne vienas valstybinis bankas, bet jų veiklą lydėjo skandalai. „Dabar Lietuvoje turime dviejų lygių sistemą: viename lygyje veikia komerciniai bankai, o kitame lygyje – jų veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas“, – pasakojo ekonomistė. Todėl, pasak jos, nėra prasmės šios sistemos keisti.

REKLAMA

„Įsivaizduokite, kaip tas nacionalinis bankas dirbs. Jam atsiradus konkurencinės sąlygos taps nelygios, jis turės absoliutų pranašumą rinkoje. O jeigu jis veiks lygiomis rinkos sąlygomis, tai visiškai nesvarbu, kam jis priklausys – valstybei ar bus privatus“, – aiškino R.Vainienė.

Ekonomistė kritikuoja argumentus, esą pinigai valstybiniame banke būtų saugesni.

„Tarkime, indėliai valstybiniame banke būtų saugesni. Vadinasi, toks bankas nedirbtų komerciniais pagrindais, nes gautų subsidijų ir dotacijų iš valstybės biudžeto, – dėstė R.Vainienė. – Vadinasi, indėlininkų pinigai būtų garantuojami visų mokesčių mokėtojų pinigais. Tai kur tas viešasis interesas ir teisingumas?“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kritikuoja net premjero patarėjas

Net premjero patarėjas makroekonomikos klausimais, buvęs DnB banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis kritikavo nacionalinio banko steigimo idėją. „Šis sumanymas iš esmės yra ydingas. Juk jau turėjome valstybinius bankus ir puikiai prisimename, kokios su tais bankais buvo problemos, – sakė R.Rudzkis. – Tie, kurie siūlo įsteigti tokius bankus, nelabai išmano šiuolaikinę bankininkystę: kas tai yra bankų reitingas, kreditų linijos ir kiek lėšų reikia nacionaliniam bankui įsteigti.“

Paskutinis Lietuvos valstybei priklausęs komercinis bankas buvo Lietuvos taupomasis bankas (LTB). Jį Lietuvos valstybės turto fondas 2001 m. balandžio 23 d. pardavė tuometiniam bankui „Hansabank“, kuris po ketverių metų atiteko švedų akcininkams ir šiuo metu veikia kaip „Swedbank“.

REKLAMA

Už 90,73 proc. LTB akcijų paketą bankas „Hansabank“ tada sumokėjo 150 mln. Lt, o dar tiek pat įsipareigojo investuoti. Iki 2001 m. balandžio 20 d. Vyriausybei vadovavo Rolandas Paksas, o jo įpėdiniu liepos 4 d. tapo Algirdas Mykolas Brazauskas. B.Bradauskas teigė, kad valstybinio banko steigimui pritartų „Tvarkos ir teisingumo“ partija, o šios partijos deleguotas vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas dar prieš Seimo rinkimus aktyviai agitavo už nacionalinio banko steigimą.

Jau atlieka kai kurias bankines operacijas

XVI Vyriausybės programos 83 punkte numatyta nacionalinio komercinio banko įsteigimo galimybė.

„Išnagrinėsime valstybės valdomo nacionalinio komercinio banko ar finansų įstaigos įsteigimo pagrįstumą ir, esant teigiamoms išvadoms, jį steigsime, panaudodami valstybės ar mišrų kapitalą“, – teigiama dokumente.

REKLAMA

Tačiau kol kas jokiais kitais dokumentais šios užmačios nėra įgyvendinamos. Bent jau indėlių valstybė neketina kaupti. „Valstybinio banko, kaip atskiro rinkos dalyvio, klausimas Finansų ministerijoje šiuo metu nesvarstomas“, – teigė Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas. Tačiau, jo žodžiais, „valstybinis sektorius jau dalyvauja finansinių paslaugų rinkoje, pavyzdžiui, AB Lietuvos paštas turi mokėjimo įstaigos licenciją ir vykdo kai kurias bankams būdingas funkcijas.“

Rizikos kapitalo paskolų teikimas, įmonės ar eksporto draudimas – įprastos bankinės operacijos, kurias atlieka valstybės įsteigta INVEGA.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Finansų ministerija aiškina, kad siekdamas didžiausios naudos visuomenei ateityje valstybės sektorius galėtų perimti ir daugiau bankų sektoriui būdingų funkcijų.

„Pavyzdžiui, skirstant ES paramą, panaudojant Europos investicijų banko ir kitas lėšas renovacijai, – patikslino G.Šniukas, – būtų galima patikėti neseniai įsteigtai Viešųjų investicijų plėtros agentūrai.“

Ekonomistė R.Vainienė teigė, kad jei valstybė pradės teikti pernelyg daug bankinių paslaugų, ji visiškai sujauks bankų sektoriaus rinką.

Komentarai

Grįžtume į senus laikus

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Mūsų bankininkystės patirtis rodo, kad problemų atsiranda ten, kur bankų politinius sprendimus priimantys organai yra susiję su tam tikrais motyvaciniais siekiais ką nors finansuoti arba nukreipti finansinius srautus. Bankinėje veikloje tai vadinama susietu skolinimu. Taip valstybiniai bankai buvo susiję su tuo susietu skolinimu, kai valdybų nariai siekė tam tikrų projektų finansavimo. Nežinau, kaip pavyks atsiriboti nuo interesų, kai bus prašoma finansuoti „draugų ir prietelių“ būsto įsigijimą ir panašiai arba teikti paskolas verslui. Tokiu atveju grįžtume į tuos senus laikus, kuriuos šiuo metu baigiame pamiršti. Normaliai veikiančioje bankinėje sistemoje investuotojai siekia gauti grąžą. O pas mus vyrauja filosofija, kad jei turi banką, gali finansuoti ką nori. Estija ir Latvija jau seniai atsikratė minčių turėti valstybinį banką. Kuo labiau bankų sektorius bus nepriklausomas, tuo geriau visai sistemai. Nemanau, kad valstybinis bankas sugebėtų dirbti efektyviai.

REKLAMA

Lūkesčiai nepasiteisindavo

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Įsteigti valstybinį banką teoriškai įmanoma ir galbūt jam pavyktų pasiekti tų gražių tikslų, kurie deklaruojami. Bet praktiniai pavyzdžiai rodo, kad visi lūkesčiai įsteigus tokius bankus subliūkšdavo. Pirmiausia neaišku, kas suformuos šitokio banko kapitalą. Tam nepakaks vien nekilnojamojo turto, reikės labai apčiuopiamos grynųjų pinigų, kelių šimtų milijonų litų, sumos. Antras dalykas – banko vadyba. Jei banko vadyba liktų profesionali ir nepriklausoma, toks bankas gal ir galėtų egzistuoti, bet akivaizdu, kad toks bankas negalėtų veikti visiškai nepriklausomai. Jam būtų daroma įtaka spaudimu suteikti komerciškai nepagrįstą paskolą ir finansuoti didžiulį nuostolingą projektą itin mažomis palūkanomis. Ir trečias dalykas – tokiam bankui būtų sudėtinga gauti pelno: pavyzdžiui, paskolas teiktų su 2 proc. palūkanomis, o indėlius priimtų žadėdamas 5 proc. metines palūkanas. Neneigiu, kad atsirastų didesnė konkurencija rinkoje ir dėl to visuose bankuose mažėtų palūkanos, bet toks bankas, kaip minėjau, turi atitikti įvardytus kriterijus.

Gediminas Stanišauskas  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų