Šią savaitę sprogus Kauno sporto mecenato, žiniasklaidos magnato, bankininko ir visuomenės veikėjo Vladimiro Romanovo valdomo„Ūkio banko skandalui, balsas.lt žurnalistas nusprendė pasidomėti dviprasmiškai vertinamo verslininko praeitimi.
Sukinėjosi tarp vestuvininkų
Kaune kalbama, kad sovietmečiu V. Romanovas dirbo taksistu, o vėliau ėmėsi nemažas rublių sumas padėjusio uždirbti vestuvių filmuotojo amato.
Kadangi mano velionis tėvas Romualdas Dargis buvo vienas iš garsiausių to meto laikinosios sostinės fotografų ir 1986–1989 metais savaitgaliais filmuodavo tuometinių ponų ir ponių vestuvių ceremonijas Kauno rotušėje, nuo vaikystės yra tekę girdėti pasakojimų, kad tarp vestuvininkų šventes filmuojančių asmenų aktyviai sukinėjosi ir legendinės „Žalgirio” krepšinio komandos savininkas. Šiandien atrodytų keista, bet anuomet ši veikla buvo brangiai mokama, nes daugelis pasiturimai gyvenančių kauniečių norėjo atminimui turėti ne tik savo vestuvių nuotraukas, bet ir filmuotą medžiagą.
Japoniškos filmavimo kameros vertė prilygo erdviam dviejų, trijų kambarių butui viename miegamųjų Kauno rajonų. Be abejo, maža tikimybė, kad iš tokios veiklos V. Romanovas galėjo susikrauti pirmuosius milijonus.
Unikali operatyvinė pažyma
1990-aisiais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ekonomikos reformos vyko milžinišku greičiu. Vienas iš reformos pagreitėjimo padarinių buvo tai, kad tuometiniai įstatymų leidėjai nespėjo vytis besikeičiančių sąlygų. Tuometiniams verslininkams tai suteikė daug ir įvairių galimybių. V. Romanovas buvo vienas iš tų, kurie greitai pastebėjo prekybos deficitinėmis prekėmis perspektyvas.
Prieš keletą metų Lietuvos teisėsaugininkų parengtoje Kauno kriminalinio pasaulio operatyvinėje pažymoje, kurią pirmąsyk viešai paskelbiau 2011-ųjų lapkritį pasirodžiusioje savo knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas”, rašoma: „1990–1991 metais buvo pereinamasis laikotarpis, turėjęs pagrindinę įtaką Kauno miesto organizuoto nusikalstamumo raidai ir kriminalinėje, ir ekonominėje sferoje. Ekonominėje sferoje iš ankstesnių Vilijampolės grupuotės aplinkos žmonių aktyviai privačiame versle pradėjo reikštis Egidijus Abarius, pravarde Goga (šiuo metu kartu su Kauno mafijos veteranu Henriku Daktaru ir kitais senosios Daktarų gvardijos vyrais teisiamas Klaipėdos apygardos teisme – balsas.lt), ir Andrius Jankevičius, pravarde Pšidzė (nuo 1995-ųjų ieškomas mūsiškės teisėsaugos, kai po vienos finansinės aferos paslaptingai pabėgo iš Lietuvos. Manoma, kad šiuo metu gyvena Lenkijoje arba Rusijoje, – balsas.lt).
1990 metais spalio 2 dieną įregistruota bendra Lietuvos ir Honkongo įmonė „Grand Queen“ (tuometėje A. Puškino gatvėje 21). Šios įmonės prezidentas – kadaise tris kartus teistas A. Jankevičius, generalinis direktorius – Mečislovas Drutis, dailininkas-apipavidalintojas – Vaidotas Stankevičius-Smauglys (garsus anų laikų Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjas, daugiau kaip prieš dešimtmetį nušautas Kaune, jo žudikai ir užsakovas iki šiol nesurasti – balsas.lt), tiekėjas – kartą teistas Artūras Juškevičius, pravarde Juškė (kitas ne mažiau žymus banditų pasaulio figūrantas, kai kuriais duomenimis, šiuo metu vargingai gyvena ir vos išsilaiko, nes pradėjo girtauti – balsas.lt). Remiantis 1991 metų balandžio 21 dienos sutartimi, „Grand Queen“ gavo iš Lietuvos akcinio inovacinio banko Kauno filialo 3,5 milijono litų kreditą.
1991 metais gegužės 2 dieną bendrovė suorganizavo 17 dienų kruizinę kelionę po Viduržemio jūrą. Į turistinės grupės sudėtį, kurios daugumą sudarė „Grand Queen“ darbuotojai ir jų šeimos nariai, buvo pakviesti uždarosios akcinės bendrovės „Deka“ prezidentas Sigitas Čiapas (1996-ųjų sušaudytas prie savo namų Kaune, Sargėnuose Daktarų gaujos užsakymu – balsas.lt) ir jo žmona Jolanta, mažos įmonės „Raras“ direktorius Vladas Laurinavičius-Laurytė (buvęs Lietuvos bokso federacijos prezidentas. Apie jo dabartinę veiklą beveik nieko nežinoma,nesi jis nesirodo viešumoje, – balsas.lt) su žmona, uždarosios akcinės bendrovės „Inovacinės firmos Init“ komercijos direktorius Gintaras Skobas (pernai ne kartą minėtas garsioje senaties byloje, aprašytoje ir portale balsas.lt. Šioje baudžiamojoje byloje buvo įvardijamas dviejų Kauno banditų žmogžudystės užsakovu –balsas.lt).
Pažymėtina, kad šios grupės sudėtyje taip pat buvo Lietuvos taupomojo banko (LTB) Kauno miesto Centro skyriaus valdytojas Eugenijus Šukys ir jo žmona Violeta Šukienė. Visas kruizinės kelionės išlaidas (44 350,50 rublių) padengė „Grand Queen“. Tolesni įvykiai parodė, kad E. Šukio įtraukimas į kruizą galėjo būti neatsitiktinis, nes jau 1991 metais birželio 27-ąją įmonei „Grand Queen“ E. Šukio vadovaujamas LTB Kauno filialo Centro skyrius suteikė 2 milijonų. rublių kreditą.
Po šios ištaigingos kelionės, 1991 metais gegužės 31-ąją Kėdainių kariniame aerodrome sulaikytas iš Odesos atskridęs karinis transportinis lėktuvas „An-26“, kuriuo atskraidinta 189 dėžės degtinės ir arabų gamybos baldų komplektas. Tuo pačiu metu kariniais sunkvežimiais į aerodromą atgabenta ir į lėktuvą pakrauta trikotažinių prekių už 77 tūkstančius rublių. Šį krovinį lydėjo minėtas „Grand Queen“ generalinis direktorius M. Drutis, o krovinys priklausė uždarajai akcinei bendrovei „Frost“, kurios direktorius buvo V. Romanovas.
Tiea, tai nėra oficialus, viešai prieinamas dokumentas. Vis dėlto tai gana įdomus pasakojimas, kurio siužeto vingiuose išnyra anų ir dabartinių laikų policijos darbuotojų sukaupta informacija, dažnai pasitelkiama slaptų informatorių neoficialiais pasakojimais, kurios paskutinę minutę įsikiša „geradarys” V. Romanovas.
Apklaustas kaip liudytojas Daktarų byloje
Teko ne vieną valandą ir dieną sklaidyti senų Daktarų gaujos nusikaltimų bylų tomus, kurie neseniai baigti analizuoti Klaipėdos apygardos teisme. Tarp dokumentuose minimų liudytojų yra nemažai praeityje skandalingai pagarsėjusių, bet ir iki šiol žiniasklaidos bei visuomenės dėmesiu besimėgaujančių šalies milijonierių.
Tarp jų – ir buvę skandalingojo „Sekundės“ banko veikėjai Saturnas Dubininkas, Gintaras Dilys bei tas pats V. Romanovas.
Prieš keletą metų Daktarų nusikaltimus narplioję Kriminalinės policijos biuro pareigūnai V. Romanovą išsikvietė liudyti į Policijos departamento būstinę.
Nors pareigūnams buvo nemalonu klausinėti tokio tada gerbiamo žmogaus tamsių praeities dalykų, jie norėjo žinoti tiesą. Įdomiausia, kad keliasdešimt minučių trukusioje apklausoje senas kaunietis V. Romanovas, klausiamas apie Daktarus ir jų lyderius, teigė, kad nė vieno iš jų nepažinojo, o jei ir yra matęs, tai tik per televizorių ir spaudos publikacijose.
Karštas vakarėlis „Vilijoje”
Vieno buvusio LNK televizijos prodiuserio ir publicistinių laidų kūrėjo darbo seife iki šiol yra ne kartą per minėtą kanalą rodyta vaizdo medžiaga, kurioje ir V. Romanas ir skandalingose istorijose su nusikaltėliais pagarsėjęs lietuviško futbolo „kardinolas” Julius Kvedaras nufilmuoti 1993 metų gegužės 25 dieną vykusiame oficialiame „Vilijos“ restorano atidarymo vakarėlyje Kauno Vilijampolėje. Būtent šiame rajone praeityje ir susiformavo H. Daktaro ir jo vyrų gauja, karaliavusi beveik trisdešimt metų.
Joje V. Romanovas ir J. Kvedaras neva matomi sėdintys prie vieno stalo su garsiausiais to laikotarpio Kauno gangsteriais bei kitais prieštaringos reputacijos verslininkais.
„Kai duris Kaune atvėrė šis pirmasis naktinis restoranas, į jo atidarymo šventę buvau pakviestas verslininko S. Čiapo. Žinojau, kad šioje užeigoje išvakarėse puotavo Kauno „bachūrai“, tačiau oficialiame atidarymo vakarėlyje dalyvavo tik verslininkai ir kiti žinomi asmenys. Tarp šio objekto savininkų buvo ir H. Daktaras, bet tąsyk buvau pakviestas ne jo, o S. Čiapo iniciatyva“, – kadaise yra sakęs kitas ne mažiau įdomios biografijos Kauno verslininkas Arvydas Stašaitis, kurį pastaraisiais metais kur kas dažniau galima sutikti Birštono kurorte.
Tai, kad praėjus keletui metų, tų pačių Daktarų pasiųstų smogikų nužudytas S. Čiapas į „Vilijos“ atidarymą tada kvietė ir daugiau šiandien garsių verslo pasaulio žmonių, teisėsaugos darbuotojams yra minėjęs ir kitas klestintis Kauno milijonierius.
Šiandien anų laikų banditų pamėgtas „Vilijos” restorano pastatas virto griuvėsiais su saugoma automobilių stovėjimo aikštele, o dabartiniai šeimininkai nesugalvoja ką tinkamesnio galėtų nuveikti šioje apmirusioje Kauno vietoje.
Tarp vyresnės kartos Kauno verslo bendruomenei priskiriamų asmenų sklando kalbos, kad maždaug tuo pat metu, pirmosios lietuviškos bankininkystės erai neįsisiūbavus, kai daugelis mūsų šalies gyventojų net nežinojo, kas yra „vipiniams” klientams skirta platininė kortelė, tokį privilegijuotiesiems skirtą „aksesuarą” V. Romanovo žmona jau nešiojosi savo piniginėje. Ši kortelė buvo išduota vienoje prestižinių Europos užsienio šalių veikiančiame komerciniame banke.
Bankininkų slėpynės nuo Tailando – iki Londono
Šiomis dienomis netyla kalbos, kad V. Romanovas gali bėgti iš Lietuvos. Kai kas viešai prašneko, kad sužlugdyto banko šeimininkas ketina sprukti į Rusijos sostinę Maskvą.
Skandalingoje Lietuvos kapitalizmo istorijoje yra nemažai atvejų, kai buvę bankininkai buvo grąžinami ir iš kaimyninių, ir iš tolimų valstybių. Vienas pirmųjų asmenų, kurį Lietuvai perdavė užsienio valstybė, – praeityje skandalingai pagarsėjęs didelio masto sukčius Visvaldas Dubauskas. Mūsų šaliai dar 1994-aisiais jį perdavė Lenkija.
Kaip žinia, V. Dubauskas buvo kaltinamas 1992 metais įvairiais būdais išviliojęs iš Vilniaus banko beveik du milijonus JAV dolerių. Šio asmens ekstradicija tada buvo išskirtinis atvejis – perduodant jį keletai valandų buvo uždaryta Lietuvos ir Lenkijos siena. Iki Lukiškių kalėjimo aferistą trimis mikroautobusais lydėjo apie 20 ginkluotų pareigūnų.
Buvęs skandalingai žlugusio „Balticbank” valdybos pirmininkas Romas Juška kelerius metus slapstydamasis gyveno tolimajame Tailande. Kai 1995-aisiais žlugo šio bankininko karjera, Lietuvoje pradėta kalbėti, kad jis išdavė apie 45 milijonų litų vertės abejotinų paskolų. Kiek vėliau paaiškėjo, kad jis pasinėrė į prekybą brangakmeniais.
1996 m. liepą į jo išsinuomotus apartamentus atvyko Tailando policijos pareigūnai ir buvusį Lietuvos bankininką sulaikė. Kelis mėnesius prabuvęs vietos kalėjime, R. Juška buvo grąžintas Lietuvai. Besislapstantis bankininkas iš Tailando skambindavo artimiesiems į Lietuvą. Būtent remiantois šių pokalbių išklotinėmis ir buvo nustatyta jo buvimo vieta. Jo byla ilgai klaidžiojo po teismus. Pradėtas teisti už tai, kad klastojo dokumentus ir iššvaistė maždaug 6 mln. litų, 2002-aisiais R. Juška buvo nubaustas 7 metų laisvės atėmimu. Dabartinis jo likimas nežinomas.
Paskutinis bankininkų šokas Lietuvą sudrebino 2011-ųjų lapkritį, kai paaiškėjo, kad nacionalizuojamas „Snoro” bankas. Vienas iš jo vadovų Raimondas Baranauskas netrukus pabėgo į Londoną. Jungtinės Karalystės sostinėje gyvena iki šiol. Jo ekstradicijos klausimas įstrigęs iki šių metų liepos, kai britų teisėjai dar kartą ketina imtis nagrinėti šią temą.
