REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mažėjant gyventojų, savivaldybės surenka mažiau mokesčių, todėl kai kurie miestai ir rajonai jau skolinasi tam, kad grąžintų pradelstas skolas.

REKLAMA
REKLAMA

Nors Lietuva pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) sparčiai kyla iš ekonominės krizės duobės, miestų ir rajonų merai teigia, kad savivaldybėse dabar prasčiausia finansinė situacija, kokia tik yra buvusi. Savivaldybių skolos viršija 1,73 mlrd. Lt, todėl siūloma nesistebėti, jei vėluos atlyginimai pedagogams, o važinėti duobėtomis miestų ir rajonų centrų gatvėmis taps įprasta.

REKLAMA

Skolon gyvena visi miestai ir rajonai

Gyventojams įvairias paslaugas teikiančios savivaldybės vis giliau klimpsta į skolas, jos jau yra didesnės kaip 1,73 mlrd. Lt.

Labiausiai prasiskolinę Vilniaus ir Kauno miestai, kurių skolos sudaro 45 proc. visų savivaldybių skolų ir yra atitinkamai beveik 600 mln. Lt ir 180 mln. Lt. Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas ne vieną kartą dėl didelių sostinės skolų kaltino Vyriausybę, esą centrinė valdžia neproporcingai daug atima iš Vilniaus jame surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

REKLAMA
REKLAMA

Sostinė net apskundė centrinę valdžią teismui, reikalaudama sugrąžinti 939 mln. Lt, o Konstitucinis Teismas dar spalį priėmė prašymą ištirti, ar įstatymai, numatantys, jog Vilniaus biudžetui skiriama 40 proc. mieste sumokamo GPM, kai beveik visoms kitoms savivaldybėms paliekama 100 proc. šio mokesčio, atitinka Konstituciją.

Mažiausiai skolų turi Visaginas, nes jo įsipareigojimai tesiekia apie 200 tūkst. Lt. Nedaug prasiskolinusiomis galima laikyti Neringos  (2,4 mln. Lt), Birštono (3 mln. Lt), Kalvarijos (3,4 mln. Lt) ir Šakių (3,8 mln. Lt) rajonų savivaldybes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsižvelgiant į savivaldybės pajamas ir skolos procentinį santykį, mažiausiai prasiskolinęs yra Vilniaus rajonas (skola tesiekia 7,2 proc.), o labiausiai – Vilniaus miestas (109,4 proc.).

Ir vis dėlto tendencijos nedžiugina, nes savivaldybių skolos auga lyg ant mielių. Rajonų ir miestų merai sunerimę, kad jeigu ir toliau centrinė valdžia neatkreips dėmesio į savivaldos problemas, nesklandumus pirmiausia pajus gyventojai.

Vilniečių pradelstos skolos – didžiausios

Kai kurie ekspertai teigia, kad iš bankų paimti kreditai nėra blogis. „Kol kas nebaisu, kad savivaldybės iš bankų yra paėmusios per 1,7 mlrd. Lt kreditų, bet didžiausią grėsmę turėtų kelti pradelsti savivaldybių kreditiniai įsiskolinimai“, – įsitikinęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas savivaldybių, finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas.

REKLAMA

Finansų ministerijos duomenimis, savivaldybių pradelstos skolos verslui, kai atsiskaitymai vėluoja daugiau kaip 10–45 dienas, jau siekia beveik 338 mln. Lt. Daugiausia pradelstų skolų turi didžiausi šalies miestai. Vilniaus miesto pradelsti įsiskolinimai yra 196,3 mln. Lt, Kauno miesto – 24,7 mln. Lt, Šilutės rajono – 18 mln. Lt, Šiaulių miesto – 16,1 mln. Lt, Panevėžio miesto – 12,5 mln. Lt.

„Tai ne tik skolos verslui, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai“, – patikslino R.Čapas. Pašnekovas ramino, kad situacija su pradelstais įsiskolinimai gerėja, nors ir per lėtai. Pavyzdžiui, 2012 m. birželį pradelstos savivaldybių skolos buvo beveik 490 mln. Lt. „Šie įsiskolinimai buvo 3,6 karto didesni, nei 2008 m. spalį, tai yra prieš prasidedant ekonominei krizei“, – sakė R.Čapas.

REKLAMA

Visgi iki 2012 m. vidurio dalį pradelstų skolų savivaldybės sumažino prieš Seimo rinkimus, pavyzdžiui, Vilniaus miestas pasiskolino pinigų iš bankų tam, kad padengtų pradelstas skolas.

Įpareigojo tvarkyti sodininkų bendrijų kelius

LSA patarėjas R.Čapas nurodo dvi priežastis, dėl kurių didėja savivaldybių pradelstos skolos. „Viena vertus, finansų krizės įkarštyje centrinė valdžia „skalpavo“ savivaldybių biudžetus, nes tiesioginiu būdu iš jų 2009–2012 m. nacionaliniams poreikiams buvo išimta apie 600 mln. Lt, kita vertus, net per krizę savivaldybėms Vyriausybė primesdavo papildomų įpareigojimų“, – aiškino R.Čapas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, 2009 m. savivaldybės buvo įpareigotos iš savo biudžetų 259 mln. Lt padidinti kultūros darbuotojų, pedagogų ir socialinių darbuotojų darbo užmokestį, skirti daugiau lėšų transporto kompensacijoms išmokėti ir kitoms reikmėms. „Funkcijos išliko tos pačios, bet Vyriausybė pareikalavo finansuoti daugiau programų“, – aiškino R.Čapas.

2010 m. panašių įpareigojimų būta už 225 mln. Lt. „2013 m. savivaldybės įpareigotos perimti savo žinion sodininkų bendrijų kelius, o jiems tvarkyti ir prižiūrėti niekas neskyrė nė lito“, – guodėsi R.Čapas. LSA paskaičiavo, kad šiems keliams prižiūrėti ir tvarkyti kasmet reikia apie 50 mln. Lt.

REKLAMA

Savivaldybių biudžetus tempia žemyn ir brangstantis šildymas, nes už jį taip pat kompensuojama iš savivaldybių biudžetų. Per 4 metus šildymas savivaldybėse pabrango nuo 40 iki 62 proc.

R. Lazutka: „Kažkas mokesčių sumoka per mažai“

Ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka dėl savivaldybių bėdų kritikuoja pačias savivaldybes. „Savivaldybės nesugeba surinkti tų mokesčių, kuriuos galėtų surinkti, o tai priklauso nuo vietos politikų sprendimų“, – įsitikinęs R.Lazutka.

Profesorius nurodė, kad šalyje surenkama tik apie 27 proc. mokesčių (skaičiuojant nuo BVP), kai Vyriausybei vadovaujant Algirdui Brazauskui, šis rodiklis siekė 29 proc. „Jau tada A.Brazauskas kalbėjo, kad, nepagerinus mokesčių surinkimo, neverta tikėtis ir geresnio gyvenimo savivaldybėms, o dabar turime ne tik dideles savivaldybių skolas (1,73 mlrd. Lt), bet ir apie 10 mlrd. Lt „Sodros“ deficitą, – aiškino R.Lazutka. – Paradoksalu: ekonomika tarsi auga sparčiausiai ES, bet valstybė neturi iš ko finansuoti būtiniausių programų.“

REKLAMA

Jis tikino, kad būtina gerinti mokesčių surinkimą, nes kažkas mokesčių sumoka per mažai. „Pirmiausia kalbu apie šešėlinę ekonomiką, o savivaldybės turėtų padėti centrinei valdžiai kovoti su „šešėliu“, – sakė R.Lazutka. Pavyzdžiui, savivaldybės galėtų drąsiau paremti Vyriausybę, kad ši uždraustų atsiskaitymus grynaisiais. Būtina atsisakyti ir mokestinių lengvatų, dėl kurių biudžetas praranda daug mokesčių, ir net nesvarstyti nuolaidų įmonėms, kurios esą susidūrė su sunkumais, kai minimali mėnesinė alga nuo sausio 1 d. padidėjo iki 1 000 Lt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R.Lazutka pažėrė kritikos ir Vilniaus miesto savivaldybei, besiskundžiančiai, kad netenka nepagrįstai daug GPM. „Pirmiausia Vilnius turėtų labiau kovoti su verslo neskaidrumu, o ne priekaištauti centrinei valdžiai. To GPM niekas sau nepasiima, jis tik perskirstomas tarp kitų, skurdžiau gyvenančių savivaldybių“, – aiškino R.Lazutka.

Šalyje yra 14 probleminių savivaldybių, kurioms skiriamas ypatingas dėmesys skurdui mažinti.

 

Komentarai

 

Skolintis skatino ankstesnė Vyriausybė

Algirdas Butkevičius, premjeras

Skolose skęstančių savivaldybių problemos iki šiol tik didėjo, o ankstesnė Vyriausybė skatino savivaldybes skolintis, neskirdama kofinansavimo lėšų europiniams projektams, priskirdama savivaldybėms funkcijas, kurių valstybė nefinansuoja. Aišku, savivaldybių merai turi priekaištų. Vilniaus miestui tenkanti surenkamo gyventojų pajamų mokesčio dalis yra per maža, į šią problemą jau pavesta įsigilinti Finansų ministerijai ir ieškoti jos sprendimo. Iki šiol tik kalbėta apie būtinybę didinti savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą, o ši Vyriausybė jau žengė pirmą žingsnį. Svarstomi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, numatantys piniginės socialinės paramos teikimą kaip savarankišką savivaldybės funkciją, t.y. sudarant sąlygas savivaldybėms kartu su bendruomenėmis spręsti dėl socialinių pašalpų nepasiturinčioms šeimoms skyrimo. Savivaldybės bus motyvuotos kontroliuoti, kad socialinę paramą gauti visi, kuriems ji priklauso, o sutaupytos lėšos liks savivaldybėms.

REKLAMA

Gyventojams nederėtų skųstis, kad gatvės duobėtos

Ričardas Malinauskas, Druskininkų meras

Praėjusios kadencijos Seimas ir ankstesnioji Vyriausybė savivaldybes laikė ne Lietuvos valstybės dalimi, o esančias kažkur kitose šalyse ar net kitoje planetoje. Savivaldybės buvo įpareigotos iš savo biudžetų skirti kompensacijas už vis brangstantį šildymą, elektrą, vandenį ar kurą. Jei tokia situacija išliks, gyventojams nederėtų skųstis, kad gatvės duobėtos, keliai nevalyti. Ekonominė krizė šalyje baigėsi, bet savivaldybėms ta krizė tik prasidėjo. Nėra buvę, kad prasidėjus naujiems metams Druskininkų savivaldybė turėtų apie 4 mln. Lt pradelstų skolų. Viliuosi, kad naujoji Vyriausybė, kai suformuos savo ministerijų komandas, įsiklausys į savivaldybių balsą. Ir nors po šią savaitę įvykusio susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi jis nežadėjo permainų 2013 m., vis dėlto pokyčiai numatomi 2014-aisiais. Merai kiekvieną savaitę susitinka su ministrais ir aptaria aktualius klausimus, o tai jau geras ženklas, kad pagaliau esame išgirsti.

 

Gediminas Stanišauskas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų