REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mažiau nei prieš metus „Impuls“ vadovo vairą perėmęs Vidmantas Šiugždinis jau ir pats spėjo užsikrėsti sporto virusu – numetė tris kilogramus ir sporto salėje pradėjo leisti laisvalaikį. „Turi daryti viską, kuo užsiimi versle – kitaip darbas nesiseks“, – įsitikina jis.

REKLAMA
REKLAMA

V. Šiugždinis apie galimybę eiti vadovo pareigas pirmą kartą susimąstė po projektų vadybos studijų Anglijos Grinvičo universitete. Pirmiausia jis įsidarbino reklamos agentūroje projektų vadovo asistentu, vėliau pakilo iki vadovo ir direktoriaus pareigų.

REKLAMA

„Nuo pat pradžių dirbau su reklama. Reklama ir rinkodara pasirodė įdomios sritys, nes jose projektai nuolat keičiasi, visada yra kažkas naujo, nuolat perimi tarptautinę patirtį. Manau, kad šis pasirinkimas pasiteisino“, – sakė jis.

Vėliau V. Šiugždinis pradėjo dirbti didžiausioje Baltijos šalyse „SEVEN Entertainment“ pramogų grupėje. Iš pradžių „Siemens“ arenos projekto rinkodaros ir pardavimo vadovu, vėliau „Vichy“ vandens parko rinkodaros vadovu, „Rubicon Group“ rinkodaros departamento direktoriumi, kol 2009-aisiais tapo „SEVEN entertainment“ holdingo vadovu. Ten vadovavęs septyniasdešimties žmonių grupei šių metų gegužę pašnekovas perėjo į „Impuls“ ir tapo daugiau nei tris kartus didesnio kolektyvo galva.

REKLAMA
REKLAMA

„SEVEN Entertainment“ dirbau devynerius metus. Norėjosi ko nors naujo ir pamaniau, kad jei dar padirbėsiu pramogų grupėje, pasiliksiu ten visam gyvenimui, – kalbėjo pašnekovas. – Norėjosi naujovių ir kai investicinis fondas „BaltCap“ pakvietė mane ateiti į „Impuls“, ši veikla pasirodė įdomi.“ Pasak V. Šiugždinio, labiausiai viliojo tai, kad investicinis fondas turėjo stiprų finansinį užnugarį, leido laisvai priimti sprendimus ir ketino sparčiai plėstis.

Pasirinko sveikatą

 

Ilgą laiką rinkodaros srityje dirbęs V. Šiugždinis pasakojo, kad daugelis Lietuvos įmonių dar gerokai atsilieka nuo vakarų: žiūrima tik į šią dieną per daug nemąstant apie ateitį, todėl bendrovės orientuojasi tik į pardavimų skatinimą, o ne įvaizdžio kūrimą. Abu šie dalykai, „Impuls“ vadovo nuomone, turi būti daromi kartu. Todėl atėjus į sporto klubų tinklą pirmieji uždaviniai buvo motyvuoti personalą ir sutvarkyti rinkodaros strategiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Impuls“ buvo akivaizdus lyderis, bet jam negalėjome priskirti jokios emocijos. Buvo neaišku, koks tai sporto tinklas ir ką jis komunikavo, – prisiminė V. Šiugždinis. – Iki tol buvo mėginta sporto klubų tinklą pristatyti kaip grožio ar jėgos kultą, bet aiškios įmonės pozicionavimo strategijos nebuvo. Nusprendėme pasirinkti sveikatingumą.“ Pasak pašnekovo, sveikatingumas pasirinktas todėl, kad tai (kaip ir ekologija) labai populiari tema, sportuoti savo malonumui susiruošia vis daugiau žmonių. Tiesa, Lietuvoje jų kol kas gerokai mažiau nei kitose Europos šalyse.

REKLAMA

Šiuo metu Lietuvoje veikia aštuoni „Impuls“ klubai. Nuo pirmojo klubo atidarymo 2004 metais vyko tendencinga plėtra. 2005-aisiais Vilniaus Kareivių gatvėje atidarytas antrasis „Impuls“ šiuo metu pagal plotą ir teikiamų paslaugų spektrą yra didžiausias Baltijos šalyse.

 

2011 metais sporto klubų tinklą įsigijo investicinis fondas „BaltCap“, nuo tada „Impuls“ nuolatos dairosi investavimo galimybių kitose Baltijos šalyse. Pasak V. Šiugždinio, Lietuvoje jau beveik nebėra kur plėstis taip, kad atidaręs klubą tinklas nekonkuruotų pats su savimi. Šiemet bus atidarytas devintasis sporto klubas Klaipėdoje, sporto klubai veiks visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

REKLAMA

„Esame didelis tinklas, todėl galime skirti pinigų komunikacijai ir reklamai, o kitiems, teturintiems kelis klubus, nėra galimybių plačiai reklamuotis. Be to, pas mus dirba geri treneriai, o žmonės dažnai lanko klubus būtent dėl jų“, – „Impuls“ tinklo sėkmės priežastis vardijo pašnekovas.

Krepšinio ekspertų šalis

V. Šiugždinio nuomone, Lietuvoje kol kas nėra masinio sportavimo kultūros, aktyviai sportuoja tik maža dalis gyventojų – vos procentas ar pusantro, o, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse – iki dvylikos procentų, Vakarų Europoje – 5–7 proc., priklausomai nuo šalies. Tiesa, matyti tendencijos, kad ir Lietuvoje žmonės vis dažniau sportuoja ne tik profesionaliai, bet ir dėl pomėgio – susiruošia ne tik būti krepšinio ekspertais sėdėdami ant sofos, bet ir patys imtis sporto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės atranda daugiau negu tik krepšinį, o jei pažiūrėtume į bendrą visuomenės dalį, kiek žmonių žiūri krepšinio rungtynes, tai dauguma jų nežaidžia, tik žiūri. Kur kas geriau domėtis būtų žaidžiant, tai duotų daugiau naudos“, – pamąstymais dalijosi „Impuls“ vadovas.

V. Šiugždinio nuomone, žmonės mažai sportuoja ir dėl to, kad Lietuvoje sporto kultūros populiarinimu menkai teužsiima valstybė. Tam esą net nereiktų daug lėšų, o rezultatai būtų tikrai pastebimi – žmonės rečiau sirgtų, mažiau pinigų reikėtų išleisti sveikatos apsaugai.

REKLAMA

„Pernai mėginome įgyvendinti viešų mankštų idėją. Organizavome iniciatyvas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, mūsų treneriai vedė mankštas ir atsirado įmonių, kurios prisidėjo – vieni pasiūlė atvežti vandens, kiti – aparatūrą ir muziką, – prisiminė „Impuls“ vadovas. – Iniciatyvos dažnai kyla iš apačios – verslo ar žmonių, tereikia truputį paskatinti tokius projektus ar bent netrukdyti – žmonės ir patys gali susiorganizuoti.“

Verslo energijos dėsniai

Pasak „Impuls“ vadovo, jam kaip vadovui svarbiausios darbe tenkančios funkcijos – motyvuoti žmones, iškelti tikslus, pajusti, kas darbuotojus veda į priekį ir suburti iš jų tvirtą komandą. Todėl nemažas dėmesys skiriamas atrankai.

REKLAMA

„Samdydamas žmones žiūriu, ar jie turi empatijos jausmą, kaip sugeba pajausti kitus, ar gali kartu dirbti komandoje. Per darbo pokalbį bandau suprasti, kaip žmogus reaguoja į kitus, kaip girdi, ar sugeba paklausti“, – sakė jis.

V. Šiugždinis pasakoja, kad įmonės stengiasi leisti patiems darbuotojams sukurti vertybes ir jie visuomet tai daro noriai – jei normos bus kažkieno nustatytos, darbuotojai jomis nesivadovaus, nes žiūrės kaip į primestas iš viršaus.

Laisvalaikiu „Impuls“ vadovas domisi technologinėmis naujovėmis, o pastaruoju metu tenka vykdyti ir nemažai socialinės veiklos. V. Šiugždinis yra „Rotary“ Lietuvos tūkstantmečio klubo prezidentas, todėl tenka skirti dėmesio socialiniams projektams ir organizaciniam „Rotary“ darbui. Jis yra ir antrosios Vilniaus Licėjaus laidos studentas ir vadovauja mokyklos alumnų organizacijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Su amžiumi pradėjo norėtis socialinės veiklos, gėrio“, – šypteli jis.

Laisvalaikis pradėjus dirbti sporto klubų tinklo vadovu tenka ir sportui – nuo atėjimo pradžios „Impuls“ vadovas jau numetė tris kilogramus ir neketina sustoti – užsiėmimų (pvz., bėgioti ar važinėti salės dviračiais) čia tikrai nestinga.

„Pats turi daryti viską, kuo užsiimi darbe. Tai suteikia galimybę pamatyti tikras problemas ir yra tam tikra energetika, – kalbėjo V. Šiugždinis. – Tikiu, kad egzistuoja formulė, kiek įdedi jėgų į darbą: energija gali pasidvigubinti, pasitrigubinti. Tai energijos tvermės dėsnis, nes ji užauga per žmones. Reikia viską daryti su užsidegimu, tada aplinkiniai „užsiveda“ ir pradeda daryti tą patį.“

REKLAMA

C.V. : Vidmantas Šiugždinis

1990–1994 m. mokėsi Vilniaus Licėjuje 1997 m. studijavo Grinvičo universitete 2003–2004 m. ėjo „Siemens“ arenos rinkodaros vadovo pareigas 2004–2006 m. Vilniaus pramogų parko rinkodaros vadovas 2008–2012 m. dirbo vadovu „SEVEN Enterntainment“ grupėje. Nuo 2012 m. gegužės – „Impuls“ vadovas

Faktai: „Impuls“

„Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubų tinkle šiuo metu dirba 225 žmonės

Lietuvoje šiuo metu veikia 9 „Impuls“ klubai keturiuose miestuose: Vilniuje (5 klubai), Kaune (2 klubai) ir po klubą Šiauliuose ir Panevėžyje

„Impuls“ apyvarta 2012 metais viršijo 23 mln litų

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų