Į sąvartyną patekusios biologiškai skaidžios atliekos yra. Jei irimas vyksta be deguonies, išsiskiria metano dujų. Taip pat gali išsiskirti sieros vandenilio, amoniako ir kitokių lakiųjų organinių junginių, kurie turi įtakos klimato atšilimui. Tinkamai tvarkant biologiškai skaidžias atliekas, galima ne tik sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, bet ir turėti naudos, kitaip tariant, grąžinti jose esančias naudingąsias medžiagas į natūralią apyvartą biodujų bei komposto pavidalu.
Situacija – gerėja
Pasak Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane yra įvardinti tikslūs skaičiai, koks maksimalus susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis gali būti pašalintas sąvartyne. „Nuo 2013 m. jų į sąvartynus turėtų patekti ne daugiau kaip 50 procentų nuo 2000 m. pašalinto komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio, t.y., ne daugiau kaip 362 600 tonų. Iki 2020 m. šis kiekis turėtų dar labiau sumažėti – biologiškai skaidžių atliekų turėtų patekti ne daugiau kaip 35 procentai 2000 m. kiekio, t.y. ne daugiau kaip 180 000 tonų. Dar vėliau, pagal Lietuvos ir ES reikalavimus, biologiškai skaidžios atliekos visiškai neturi būti šalinamos sąvartynuose“, – tvirtina pašnekovas.
Situacija, I. Kiškio teigimu, šalyje po truputį gerėja. Per pastaruosius 10 metų padaryta didžiulė pažanga: uždaryti visi aplinkosauginių reikalavimų neatitikę šiukšlynai ir sąvartynai, o jų buvo virš 800, pastatyta 11 naujų visus Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančių sąvartynų. Žmonės pradėjo rūšiuoti atliekas, remiama kompostavimo ir stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių statyba. Šiuo metu Lietuvoje veikia 62 stambiagabaritės ir 21 kompostavimo aikštelė, ateityje planuojama įrengti daugiau. Aplinkos ministerija skyrė finansavimą ir šiuo metu skiria ne vienam švietėjiškam projektui, netgi mokykliniuose vadovėliuose yra pateikiama informacija apie tinkamą atliekų tvarkymą. Taigi, viskas eina teisinga linkme.
Biodujos ir kompostas
Atliekų apdorojimo būdų yra daugybė, pasakyti, kuris jų – geriausias, nėra paprasta. Lietuva pasirinko mechaninį biologinį atliekų apdorojimo būdą. „Į sistemą patenka po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos, aukštosios technologijos jas išrūšiuoja. Ką galima perdirbti – perdirbama, kas gerai dega – naudojama energijos gamybai. Biologiškai skaidžios atliekos anaerobiškai supūdomos arba kompostuojamos. Pirmuoju atveju susidaro metano dujos, kurias galima panaudoti energijos gamybai, antruoju – kompostas“, – pasakoja I. Kiškis.
Mechaninio biologinio apdorojimo sistemas greitu metu turėtų pasistatyti devyni iš dešimties šalyje esančių Regioninių atliekų tvarkymo centrų. Tačiau projektų įgyvendinimas ne visuose regionuose yra toks sklandus, kokio norėtųsi. Kai kurie centrai rizikuoja netekti finansavimo, jei artimiausiu metu neišspręs problemų su viešaisiais pirkimais. Projektams įgyvendinti numatyta 450 milijonų litų, kurie skirti iš Sanglaudos fondo. Projektai vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
Europos sąjunga (nuotr. Organizatorių)
Užsakymo nr. 1116
