Susirūpinimą finansų institucijoms kelia ir energetinių išteklių kainų šokas, galimas per lėtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas.
„Tiek euro zonos šalių problemos, tiek energetinių išteklių kainų šokas gali daryti reikšmingą neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai. Šių išorinių rizikos šaltinių svarbą didina tai, kad jų užkardymo priemonės Lietuvoje yra ribotos, todėl sumažinti neigiamą poveikį vargiai ar įmanoma“, - apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus.
Nesibaigiančios ekonominės problemos Europoje lėmė šiek tiek prastesnį Lietuvos ekonomikos atsigavimo vertinimą negu jis buvo ankstesnėje apklausoje pavasarį, bet ekonomikos nuosmukio per artimiausius 12 mėnesių nesitikima. Palyginti su ankstesnėmis apklausomis, toliau mažėjo namų ūkių ir įmonių kredito rizika, mažesnė ir tikimybė, kad finansų institucijos susidurs su finansavimosi sunkumais, pažymima Lietuvos banko pranešime.
Finansų institucijų atstovai nurodė nerimaujantys dėl galimų politinės aplinkos pasikeitimų šalyje. Nemažai apklaustųjų išsakė būgštavimus, kad į valdžią atėjus naujoms politinėms jėgoms neiškiltų ekonominės politikos tęstinumo problemų ar nebūtų priimami populistiniai sprendimai.
Apklausos dėl rizikų tikslas - nustatyti svarbiausius grėsmių Lietuvos finansų sistemai šaltinius, įvertinti nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų įtaką šalies finansų sistemai. Į apklausoje pateiktus klausimus atsakė dvidešimt šešių įmonių vadovai, rizikos valdytojai ar kiti didelę darbo finansų rinkose patirtį turintys atstovai.
Išsami ketvirtą kartą surengtos apklausos ataskaita paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje.
