Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė naują miestų klestėjimo reitingą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 19 iš 25 labiausiai klestinčių pasaulio miestų yra Europoje. Net 9 iš jų yra euro zonos valstybėse.
Kodėl Europos miestai tebėra įvardijami klestėjimo pavyzdžiais, nors aplinkui nuolat girdime, kad senąjį žemyną kamuoja gili finansų ir ekonominė krizė?
Pirmojoje sąrašo vietoje atsidūrė Viena. Pokario metais šis miestas priminė vieną didelę karo pabėgėlių stovyklą. Šiandien Austrijos sostinė atsidūrė sunkmetį išgyvenančioje euro zonoje.
Kone kasdien pasirodo pranešimai apie protestus Europos sostinėse, augantį nedarbą, mažėjantį pragyvenimo lygi ir didėjančią pajamų nelygybę. Iš pirmo žvilgsnio šios nuotaikos neturi nieko bendro su klestėjimu.
Norint suvokti šį paradoksą tereikia pažvelgti pagal kokius kriterijus yra sudaromas miestų klestėjimo indeksas. Tyrėjai atsižvelgė į produktyvumą, gyvenimo kokybę, infrastruktūros išvystymą, socialinę lygybę ir aplinkosaugą.
Europiečiai bene labiausiai visame pasaulyje rūpinasi gamtosaugos klausimais. Europa didelę dalį savo pajamų skiria infrastruktūros vystymui. Šio žemyno keliai, geležinkeliai ir viešasis transportas yra vieni geriausių pasaulyje. Daugelyje Europos šalių socialinės apsaugos sistemos yra kur kas dosnesnės nei likusiame pasaulyje, o tai padeda sumažinti pajamų nelygybę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Žemiau pateikiame JTO parengtą labiausiai klestinčių pasaulio miestų reitingą.
1. Viena
2. Niujorkas
3. Torontas
4. Londonas
5. Stokholmas
6. Helsinkis
7. Dublinas
8. Oslas
9. Paryžius
10. Tokijas
11. Melburnas
12. Ouklandas
13. Amsterdamas
14. Ciurichas
15. Kopenhaga
16. Briuselis
17. Barselona
18. Milanas
19. Varšuva
20. Lisabona
21. Budapeštas
22. Atėnai
23. Praha
24. Seulas
25. Maskva
