Europos Sąjungoje draudžiama auginti genetiškai modifikuotus rapsus. Nustačius, kad Šiaurės Lietuvoje išaugintame derliuje yra genetiškai pakeistų rapsų pėdsakų, kontroliuojančios tarnybos aiškinasi, kaip tokie rapsai pateko į Lietuvą ir kas juos augino.
Galima sakyti, kad Lietuva – rapsų šalis, mat šiemet jų prikulta maždaug 600 tūkst. tonų. Šį rudenį paimti 25 bandiniai genetinei modifikacijai tirti – lašas rapsų jūroje. Viename iš mėginių rasta genetiškai pakeisto rapso pėdsakų. Tai patvirtino ir akredituota Lenkijos labaoratorija.
Pasak Augalininkystės tarnybos, šių pėdsakų rasta vieno Pakruojo rajono ūkininko rapsuose. Sėklą jis pirko iš žinomos firmos, tačiau tikrindama sėklos likučius, tarnyba genetiškai pakeistų rapsų nerado.
„Galima prielaida, kad kažkas iš jo kaimynų augina modifikuotą rapsą. Juk bitės skraido vidutiniškai 2.5 km atstumu, o jei badauja, tai skrenda ir dar toliau, net 5 km, be to, pučia vėjas. Taip galėjo įvykti susikryžminimas“, – spėjo Augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis.
Aiškinantis, kokie kaimynai galbūt nelegaliai augino rapsus, bus paimti mėginiai iš ūkių 5 km spindulio atstumu nuo įtartino lauko Pakruojo rajone.
„Modifikuoti augalai kol kas per mažai žinomi. Kiek žinau, yra pavojus, kad ateityje gali būti sunku sukontroliuoti jų paplitimą, jie gali tapti piktžole, su kuria kovoti šiuo metu nebūtų chemijos“, – nerimavo Pakruojo rajono ūkininkas Jonas Jurgeliūnas.
„Reikia, kad tų augalų pas mus nebūtų. Juk bitės, kaip toli skrendantys vabzdžiai, sienų nepripažįsta. Pavyzdžiui, aš ar kitas bitininkas galime dėti visas pastangas, kad medus būtų ekologiškai švarus, bet šios pastangos bus sugriautos, jei šalia bus auginami modifikuoti rapsai, kurie yra labai medingi“, – kalbėjo Pakruojo rajono bitininkas Juozas Pupinis.
Modifikuotas rapsas GT 73, kurio pėdsakų rasta, atsparus herbicidui raundapui, auginamas Kanadoje. Europos Sąjunga draudžia auginti genetiškai pakeistus rapsus, nes jie lengvai kryžminasi su kai kuriomis piktžolėmis, ridikėliais ar kopūstais. Tokie naujadarai esą gali pakenkti ekosistemai.
„Ši veislė GT 73 buvo rasta nelegaliai paplitusi ir praeitą mėnesį Šveicarijoje. Taigi Lietuva – jau antras atvejis Europoje, kur rastas tas rapsas“, – aiškino Žaliųjų judėjimo tarybos narys Andriejus Gaidmanavičius.
Aplinkos ministerijos, atsakingos už GMO išleidimą į aplinką, atstovas sako, kad kol kas Lietuvoje būtų galima kreiptis leidimo auginti modifikuotus kukurūzus, bet iki šiol jo niekas neprašė.
„Tai jei būtume radę modifikuotą kukurūzą, sensacija būtų buvusi mažesnė, nei aptikus modifuotą rapsą. Šiemet esame užsakę 45 mėginius. Esame ne kartą sakę, kad reikia stiprinti kontrolę. Vienas iš kito finansinio laikotarpio prioritetų – GMO kontrolės stiprinimas“, – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Mūsų parduotuvėse galima įsigyti maisto produktų, pagamintų iš genetiškai pakeistų augalų. Pagal ES reikalavimus tokie produktai turi būti žymimi, jeigu pakesita daugiau nei 0.9 proc. genų.
Salomėja PRANAITIENĖ, Lidija JANKAUSKIENĖ
