Duodamas interviu televizijos kanalui „Russia Today“ prieš Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) suvažiavimą Vladivostoke, Rusijos prezidentas V. Putinas (kartu su Kazachstano vadovu N. Nazarbajevu, vienu iš pagrindinių MS entuziastų) pasakė: „Mes kartu su Baltarusija ir Kazachstanu sukūrėme posovietinėje erdvėje Muitų sąjungą ir Vieningąją ekonominę erdvę ir mums labai svarbus yra dialogas, kad mūsų partneriai suprastų, kad mes galėtume jiems paaiškinti, galėtume parodyti tokio susivienijimo posovietinėje erdvėje, kuris padėtų mums bendradarbiauti, pranašumus. Juolab kad šie susivienijimai, apie kuriuos aš pasakiau, sukurti PPO principų pagrindu.“
Atrodo, partneriai susidomėjo, ir tai ne vien buvusios SSRS respublikos (Kirgizija ir Tadžikistanas), kaip galima būtų pagalvoti. Pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su Muitų sąjunga kaip organizacija jau oficialiai siekia tokios valstybės kaip Naujoji Zelandija ir Vietnamas.
Žinomas RTR televizijos (vienas iš pagrindinių – federalinių – Rusijos kanalų) žurnalistas S. Briliovas specialiai nuvyko į šias šalis ir kalbėjosi su jų lyderiais (interviu galima pažiūrėti čia).
Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Johnas Key'us per pokalbį pasakė: „Mūsų santykiai yra ne tokie gilūs, kokie jie galėtų būti. Bet mes turime didelį potencialą. Jūs turite didelę valstybę ir didelę ekonomiką. Laikui bėgant, bendradarbiavimo su Rusija perspektyvos tampa vis patrauklesnės. Ypač didelės perspektyvos atsiveria dabar, kai mes ruošiame pasirašymui laisvosios prekybos sutartį. Tai ir mums galimybė įeiti į jūsų rinką, ir Rusijos kompanijoms galimybė išnaudoti Naująją Zelandiją, juk per mus jos gali gauti kitokį išėjimą į Azijos rinką per laisvosios prekybos mechanizmą, kurį mes turime, pavyzdžiui, su Kinija. Aš tikiuosi, kad kalbama ne apie jeigu, o apie kada.“
Kaip pabrėžė Naujosios Zelandijos ekonomistas Johnas Rose'as: „Naujoji Zelandija tikisi gauti visus pirmenybės pranašumus ir sustiprinti savo pagrindinės produkcijos [pirmiausia maisto – V. V.] eksporto pozicijas Muitų sąjungos šalyse.“ Ekspertas taip pat pridūrė, kad jo šalis nori geresnės rusiškos naftos kainos, už tai Rusija gaus pigesnius kokybiškus maisto produktus: avieną, vaisius, vyną, alų, sviestą „Anchor“.
Savo ruožtu Vietnamo prezidentas Truong Tan Sangas S. Briliovui pareiškė: „Vietnamo ir Rusijos Federacijos vadovai jau susitarė, kad greitai Vietnamas ir Muitų sąjunga pasirašys laisvosios prekybos sutartį. Mūsų ekonomikos papildo viena kitą, o ne konkuruoja. Vietnamas turi pranašumą lengvosios pramonės srityje ir agrariniame sektoriuje, o jūs – sunkiojoje ir aukštųjų technologijų pramonėje. Aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu mūsų šalių vadovai praneš apie derybų dėl laisvosios prekybos sutarties pradžią ir kad mes greitai ją pasirašysime. Be to, reikia turėti omenyje, kad Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas pateks ne tik į Vietnamo, bet ir į visą ASEAN (Association of South-East Asian Nations) rinką. Tai 600 mln. žmonių ir daugiau nei 2 trln. dolerių BVP. Ypač mus domina Rusijos Federacijos Tolimieji Rytai. Aš manau, kad vėliau jūs galėtumėte pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su visa ASEAN. Manau, kad artimiausia Muitų sąjungos santykių su Vietnamu ir ASEAN ateitis yra labai šviesi.“
Pagaliau, Muitų sąjunga planuoja pasirašyti laisvosios prekybos sutartį ir su Europos laisvosios prekybos asociacijos EFTA (European Free Trade Association) valstybėmis – Islandija, Lichtenšteinu, Norvegija ir Šveicarija.
Kaip visa tai vertinti? Žiūrint ekonomiškai, laisvosios prekybos sutartys su šiomis šalimis turėtų tapti MS nariams rimtu iššūkiu – ypač Baltarusijai ir Kazachstanui. Kaip žinia, globalizacija ir laisvoji prekyba yra naudingesnė turtingesniems ir labiau pasiruošusiems konkurencijai. Jeigu būtų kitaip, ta pati Naujoji Zelandija daug atsargiau vertintų bendradarbiavimo su MS perspektyvas.
O Kazachstanas ir Baltarusija negali pasigirti konkurencinga diferencijuota ekonomika. Jau stojimas į Muitų sąjunga tapo šioms valstybėms didele problema – stimulu kuo greičiau modernizuotis. Konkurencijos paaštrėjimas (pavyzdžiui, maisto gamybos srityje) šiuo atveju dar labiau komplikuoja jų padėtį: dėl gyventojų kiekio ir didėjančios rinkos paklausos (vartojimo) didžiulė Rusija dar sugebės „praryti“ ekonominius „naujokus“, o štai Minskui ir Astanai bus sunkiau. Žinoma, galima kalbėti apie pažangesnių partnerių technologijų perdavimą ir bendro verslo plėtrą (ką daro Kinija, pritraukdama investicijas), bet tam reikia turėti pinigų ir palankią verslo aplinką, kuri Muitų sąjungoje yra ribotai efektyvi.
Neabejotinas aptariamo bendradarbiavimo pliusas, kaip rašo Mauro De Bonis iš italų leidinio „Limes“ (straipsnį galima rasti čia), yra tas, kad „Vakarų šalies [Naujosios Zelandijos – V. V.] narystė Muitų sąjungoje suteiks šiai buvusių sovietinių respublikų organizacijai spindesio ir garantuos jai tarptautinį statusą“. Tačiau tai labiau Rusijos su jos neoimperinėmis ambicijomis statusas ir spindesys. Jai naudingas suartėjimas ir su EFTA šalimis – potencialia konkurente kovoje dėl Arkties Norvegija ir daug finansinių paslapčių saugančia Šveicarija. Kitiems MS nariams Maskvos iniciatyvos gali turėti nevienareikšmių pasekmių (todėl šiuo atveju labiau teisi nei neteisi yra Ukraina, kol kas stebinti Muitų sąjungos raidą iš šalies).
Apibendrinant galima pasakyti, kad Naujosios Zelandijos, Vietnamo ir EFTA atsiradimas Muitų sąjungos horizonte yra labai įdomus ir vertas dėmesio momentas (jau vien dėl to, kad apie tai daug nešnekama). MS kaip organizacijai ir Rusijai kaip pagrindinei jos narei tai yra puikus įvaizdžio ir tarptautinio statuso stiprinimo instrumentas, o Minskui ir Astanai – galimas rimtas ekonominis iššūkis. Kita vertus, nugali tas, kas nebijo konkurencijos.
Muitų sąjunga pradeda ir laimi?
