Šis KT nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Priimdamas tokį nutarimą KT vadovavosi tuo, kad draudžiama vėliau priimtais įstatymais ir teisės aktais nustatyti teisinį reguliavimą, kuris buvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai. Norint priimti naujus įstatymus, keisti arba papildyti jau priimtus, būtina tai suderinti su KT.
Šis įstatymas negali būti pagrindu įgyti tam tikras teises ir kitoks konstitucinių aktų aiškinimas būtų nesuderinamas.
Nepaisant to, kad EŽTT nutarė, kad R. Pakso teisės pažeistos, Lietuvoje turi būti remiamasi Lietuvos Konstitucija, o ne tarptautiniais teisės aktais ar nutarimais.
„Jei sutartis konkuruoja su nuostatomis Konstitucijoje, tokios sutarties įgyvendinimas neturi pirmumo Lietuvos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai negali prieštarauti joks įstatymas, taip pat ir tarptautinės sutartys. EŽTT sprendimas negali būti pagrindu reinterpretuoti Konstitucijos nuostatas“, – teigė KT tiesėjas Romualdas Kęstutis Urbaitis.
Seimas nesiskaito su Konstitucijos nuostatomis
Povilas Vytenis Andriukaitis, kuris atstovavo Seimo narių grupei, pateikusiai KT ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, po nutarimo paskelbimo teigė žurnalistams, kad KT nutarė tai, kas ir taip yra akivaizdu.
V. P. Andriukaitis prisipažino, kad KT nutarimo netraktuoja kaip savo pergalės ir apgailestavo, kad Seime egzistuoja Konstitucijos nepaisymo praktika.
„Kai buvo paskelbtas EŽTT sprendimas, išdėstė KT sprendimą, kad būtinos Konstitucijos pataisos, tos pačios išvados priėjo ir darbo grupės, kurios Vyriausybėje buvo sudarytos pagal Vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus. <...> Vyriausybės darbo grupės pateikė visiškai aiškų atsakymą, kad galimi trys Konstitucijos keitimo variantai ir man labai gėda, kad Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė tuos pasiūlymus“, – neslėpė apmaudo socialdemokratas.
Išeitis – keisti Konstituciją
Dabar vienintelis būdas priesaiką sulaužiamam asmeniui patekti į Seimą ir užimti pareigas, kuriose duodama priesaika, – Konstitucijos keitimas. Tačiau, pasak P. V. Andriukaičio, tai yra ilga procedūra, kadangi reikia suformuluoti pataisas ir atkreipti dėmesį į eilę straipsnių, minimų KT nutarime, o tai užims laiko.
„Akivaizdu, kad reikia diskutuoti dėl darbo grupės pateiktų trijų variantų. Seime turi būti sudaryta darbo grupė, kuri turi įvertinti, kokios Konstitucinės pataisos yra įmanomos. Akivaizdu, kad šioje sesijoje reikėtų pradėti tai daryti, bet tai užims laiko“, – kartojo Seimo narys.
Po šio nutarimo paskelbimo europarlamentaras negalės užimti pareigų, kuriose duodama priesaika LR Konstitucijai, t.y. prezidento, Seimo nario, teisėjo arba valstybės kontrolieriaus.
Teisininkas: suderinti Konstituciją su konvencija būtina
Teisės profesorius Vytautas Sinkevičius, buvęs KT teisėjas, tikino, kad KT laikėsi nuoseklios pozicijos, kurią buvo ne vieną kartą suformulavęs: norint pakeisti situaciją ir suderinti Konstituciją su Konvencija, būtina keisti Konstituciją.
„Lietuva vienaip ar kitaip privalės suderinti Konstituciją su konvencija. Kitaip tariant, privalės nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį, praėjus tam tikram laikui, asmuo, pašalintas iš pareigų, galės būti renkamas į pareigas, kurios susijusios su Konstitucijoje numatytos priesaikos dalimi“, – paaiškino jis.
Taip pat teisininkas neatmetė ir kitų galimų variantų suderinti šiuos teisės aktus.
Pasak jo, Konstituciją galima papildyti bendro pobūdžio nukreipiančia blanketine norma, kad teisinius padarinius asmeniui, kuris buvo pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar panaikintas Seimo nario mandatas, nustato įstatymas. „Tada atsirastų Konstitucinis pagrindas, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti teisinius padarinius tokiam asmeniui ir po to galima būtų diskutuoti apie įstatymuose nustatytą laiką, kuriam praėjus asmuo gali būti renkamas į pareigas“, – patikslino jis.
V. Sinkevičiaus nuomone, įrašius konkretų laiką ar terminą, kuriam praėjus asmuo gali būti renkamas į pareigas, būtų sudėtinga nustatyti, koks konkrečiai laikas tai turėtų būti.
Paklaustas, kiek laiko užtrunka Konstitucijos ir konvencijos suderinamumo procesas, teisėjas teigė, kad tai politinių jėgų susitarimo klausimas, tačiau praktika rodo, kad tai nėra lengvas procesas. Europos Sąjungos (ES) valstybės narės privalo teismo sprendimą vykdyti ir tą padaryti pakankamai greitai, todėl šiuo metu Lietuva ir toliau turi ieškoti būdų, kaip tą padaryti. „Kol kas parinktas būdas nepasiteisino“, – komentavo jis.
––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
Balsas.lt primena, kad iš prezidento posto R. Paksas buvo pašalintas 2004 metais jam surengus apkaltą dėl priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo dėl Lietuvos pilietybės suteikimo savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui.
Vėliau Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino, kad uždraudus R. Paksui kandidatuoti į Seimą, Lietuva pažeidė jo teises.
Pildoma.
