Būstą nusipirkti sunku, išsinuomoti – ne ką lengviau

Ga­vus dar­bą ki­ta­me mies­te, įsto­jus mo­ky­tis, su­kū­rus šei­mą, ar tie­siog nu­spren­dus pa­lik­ti tė­vų na­mus ir pra­dė­ti sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą, ten­ka dai­ry­tis sa­vo būs­to. Vie­ni sku­ba į ban­kus ir įklimps­ta į būs­to pa­sko­los liū­ną, ki­ti ieš­ko nuo­mo­ja­mo būs­to ir ren­ka­si nuo­mi­nin­ko ke­lią.

Sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ do­mė­jo­si, ko­kios būs­to pir­ki­mo, par­da­vi­mo ir nuo­mo­ji­mo(si) ten­den­ci­jos vy­rau­ja Šiau­lių re­gio­ne ir ša­ly­je, ko­kie sun­ku­mai iš­ky­la per­kant ar nuo­mo­jan­tis būs­tą.

Pirk­ti ar nuo­mo­tis?

Pa­nar­šius in­ter­ne­te pa­ste­bi­ma, kad klau­si­mas – pirk­ti ar nuo­mo­tis būs­tą – iš­ties ak­tua­lus ir ne­re­tai su­ke­lia daug karš­tų dis­ku­si­jų.

Pap­ras­tai vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad pirk­ti nuo­sa­vą būs­tą yra ge­ra, už­tik­rin­ta ir il­ga­lai­kė in­ves­ti­ci­ja. Ta­čiau ne­ma­žai ir to­kių, ku­rie ma­no, kad jau­ni lie­tu­vai­čiai į ri­zi­kin­gą ban­kų pa­sko­lų liū­ną puo­la to­dėl, kad juos vis dar vei­kia gi­liai tau­tos men­ta­li­te­te įsi­šak­ni­jęs vals­tie­čio ir po­no fe­no­me­nas, kur nuo­mi­nin­kas jau­čia­si vals­tie­čiu, nuo­la­tos pri­klau­so­mu nuo nuo­mo­to­jo – po­no.

Taip ma­nan­čių­jų opo­nen­tai at­ker­ta, kad nie­ko pa­na­šaus nė­ra, o nuo­mo­tis būs­tą esą ne­re­tai ne tik pa­to­giau (ne­rei­kia jau­din­tis dėl re­mon­to, daug leng­viau pa­keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir pa­na­šiai), bet ir pi­giau, ne taip ri­zi­kin­ga, kaip mo­kė­ti ban­kui, ku­ris ne­te­kus dar­bo ga­li il­gai kaup­tą ka­pi­ta­lą tie­siog atim­ti.

Jau 16 me­tų Šiau­liuo­se gy­vuo­jan­čios ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pre­ky­bos bei nuo­mos pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės „Re­best“ eks­per­tas Vai­do­tas Mi­sius sa­ko, kad vie­na­reikš­miš­ko at­sa­ky­mo šio­je dis­ku­si­jo­je nė­ra ir ka­žin ar ga­lė­tų bū­ti. Vis dėl­to, jo tei­gi­mu, pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kad Šiau­lių ap­skri­ty­je nuo­mą kur kas daž­niau ren­ka­si jau­nos šei­mos, taip pat šei­mos, par­da­vu­sios sa­vo bu­tą ir sta­tan­čios na­mą, stu­den­tai. Ne­ma­žą rin­kos da­lį uži­ma ir įmo­nės, nuo­mo­jan­čios bu­tus ar na­mus sa­vo dar­buo­to­jams, ku­rie mies­te įgy­ven­di­na ko­kius nors pro­jek­tus.

„Pas­te­bi­me, kad di­des­nes pa­ja­mas gau­nan­tys as­me­nys per­ka, bet sa­ky­ti, kad fi­nan­si­nė pa­dė­tis tu­ri įta­kos ren­kan­tis, ar nuo­mo­tis, ar įsi­gy­ti nuo­sa­vą būs­tą, ne­ga­li­me, nes kiek­vie­nas žmo­gus yra in­di­vi­dua­lus. Ki­tam ge­riau nuo­mo­tis pra­ban­gų bu­tą ar na­mą, ne­gu pirk­ti. Ga­li bū­ti, kad jam toks gy­ve­ni­mo bū­das pa­to­ges­nis ir pa­gal sa­vo su­gal­vo­tą skai­čia­vi­mą, žmo­gui tie­siog taip nau­din­giau. Vi­siems ži­no­ma tie­sa – gar­bin­go am­žiaus as­me­nys no­ri na­mą iš­keis­ti į bu­tą pa­to­gio­je vie­to­je, ge­ra­me aukš­te, o jau­nes­ni yra mak­si­ma­lis­tai, jie no­ri na­mo“, – sa­ko ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tas.

Nuo­mos rin­ka – ne­su­ba­lan­suo­ta

Re­mian­tis įvai­riais sta­tis­ti­niais duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je tik maž­daug 3 pro­c. gy­ven­to­jų nuo­mo­ja­si būs­tą. Pa­ly­gin­ti su Vo­kie­ti­ja, Ang­li­ja ar ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis, ku­rio­se būs­tą nuo­mo­ja­si nuo 60 iki dau­giau nei 80 pro­c. gy­ven­to­jų, šie trys pro­cen­tai at­ro­do iš­ties ap­gai­lė­ti­nai.

Iš­vys­ty­tos būs­to nuo­mos rin­kos pa­vyz­dį bū­tų ga­li­ma pa­teik­ti Vo­kie­ti­ją, ku­rio­je būs­tą nuo­mo­ja­si di­džiau­sias pro­cen­tas gy­ven­to­jų Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Čia nie­kas ne­si­ste­bi, jei ke­tu­rias­de­šimt­me­tį per­žen­gęs, vi­du­ti­nes pa­ja­mas gau­nan­tis ša­lies gy­ven­to­jas vis dar ren­ka­si nuo­mą ir ne­sku­ba įsi­gy­ti nuo­sa­vo būs­to. Vo­kie­ti­jo­je, kaip ir Ang­li­jo­je ar Da­ni­jo­je, bu­tus, na­mus ar kam­ba­rius nuo­mo­ja­si ir šei­mos, ir vie­ni­šiai, ir stu­den­tai, ir net aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tai.

Tai­gi Lie­tu­vai su sa­vo 3 pro­cen­tais ofi­cia­liai pa­gal tei­si­nes su­tar­tis be­si­nuo­mo­jan­čių būs­tą bei po­žiū­riu į nuo­mą iki šių Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių ap­skri­tai la­bai to­li. Es­mi­nė to prie­žas­tis – ne tik lie­tu­viams vis dar ne­sve­ti­ma vals­tie­čio fi­lo­so­fi­ja, bet ir ša­ly­je la­bai pra­stai su­ba­lan­suo­ta būs­to nuo­mos rin­ka.

Nuo­mo­ja­mų būs­tų pa­siū­la itin skur­di

Ša­ly­je ne­su­ba­lan­suo­tos būs­to nuo­mos rin­kos pa­vyz­džių ne­ma­žai. Pir­miau­sia ga­li­ma kal­bė­ti apie tai, kad Šiau­lių ap­skri­ty­je, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, be­veik neį­ma­no­ma iš­si­nuo­mo­ti būs­tą il­giau, jau net ne­kal­bant apie nuo­mą vi­są gy­ve­ni­mą, ku­ri ne vie­no­je pa­sau­lio ša­ly­je yra vi­sai įpras­ta. Kal­bė­da­mas apie Šiau­lių re­gio­no būs­to nuo­mos rin­ką, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tas Vai­do­tas sa­ko, kad jau daug me­tų būs­to nuo­mos rin­ka mies­te ne­si­kei­čia, o nuo­mos pa­siū­la – itin skur­di.

Šiau­liuo­se daž­niau­siai trūks­ta vi­du­ti­nės kla­sės vie­no ar dvie­jų kam­ba­rių tvar­kin­gų bu­tų su mi­ni­ma­lia bui­ti­ne tech­ni­ka – te­le­vi­zo­riu­mi, skal­bi­mo ma­ši­na, šal­dy­tu­vu, plas­ti­ki­niais lan­gais, šar­vo du­ri­mis. Daž­nai vie­no ir dvie­jų kam­ba­rių bu­tų nuo­mos kai­nos yra pa­na­šios. „To­kių bu­tų nuo­mos kai­na svy­ruo­ja nuo 250 Lt per mė­ne­sį (to­liau nuo cent­ri­nės mies­to da­lies) iki 500 Lt (cent­ri­nė­je da­ly­je). Jei bu­tas įreng­tas pra­ban­giau, ne­se­nai at­lik­tas re­mon­tas ar įreng­tas au­to­no­mi­nis cent­ri­nis šil­dy­mas, tai nuo­mos kai­na ga­li siek­ti ir 700 Lt per mė­ne­sį, o kar­tais net ir dau­giau“, – sa­ko ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tas.

Dau­giau nei prieš me­tus su drau­ge dvie­jų kam­ba­rių bu­tą Til­žės gat­vė­je iš­si­nuo­mo­jęs šiau­lie­tis Ed­ga­ras sa­ko, kad būs­to paieš­kos bu­vo il­gas ir la­bai var­gi­nan­tis dar­bas. „Bai­gęs stu­di­jas, iš­si­kė­liau iš stu­den­tų bend­ra­bu­čio, pra­dė­jau dirb­ti, to­dėl su drau­ge pra­dė­jo­me ieš­ko­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Ka­dan­gi di­de­lių pa­ja­mų ne­tu­rė­jo­me, apie pir­ki­mą ne­ga­lė­jo­me net pa­gal­vo­ti, to­dėl ieš­ko­jo­me bent šiek tiek nor­ma­les­nio nuo­mo­ja­mo bu­to. At­vi­rai sa­kant, net ne­si­ti­kė­jau, kad bus taip sun­ku. Jau pir­mą­ją paieš­kų die­ną pa­ma­čiau, kad bu­tų pa­siū­la Šiau­liuo­se la­bai men­ka, to­dėl ir kai­nos yra di­de­lės ir re­tai ati­tin­ka rea­ly­bę“, – apie sa­vo būs­to paieš­kas pa­sa­ko­jo šiau­lie­tis.

Kal­bė­da­mi apie ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­mą Šiau­lių mies­te, eks­per­tai pa­žy­mi ir dar vie­ną neuž­pil­dy­tą ni­šą – trum­pa­lai­kę būs­to nuo­mą. Pa­sak Vai­do­to, to­kios nuo­mos pa­klau­sa Šiau­liuo­se tik­rai yra, ta­čiau įmo­nė sa­vo klien­tams ne vi­sa­da tu­ri ką pa­siū­ly­ti, nes ne­ma­žai pro­ble­mų ky­la ir dėl pa­čių bu­tų sa­vi­nin­kų, ku­rie bi­jo su­da­ry­ti su­tar­tis su tar­pi­nin­kau­jan­čio­mis bend­ro­vė­mis ir taip pa­teik­ti rin­kai pa­siū­lą.

Re­gio­ne si­tua­ci­ja dar pra­stes­nė

Ly­gi­nant Kur­šė­nų, Rad­vi­liš­kio, Kel­mės ar ki­tų ma­žes­nių Šiau­lių re­gio­no mies­tų būs­tų nuo­mos si­tua­ci­ją aki­vaiz­džiai ma­ty­ti, kad ten nuo­mos pa­siū­la dar skur­des­nė nei Šiau­liuo­se. Per­nai bai­gian­tis va­sa­rai mo­ky­to­jos dar­bą Kel­mė­je ga­vu­si mo­te­ris pa­sa­ko­ja iš pra­džių la­bai ap­si­džiau­gu­si. „Gy­ve­nau Šiau­liuo­se, ta­čiau ga­vu­si dar­bą ke­ti­nau pa­siim­ti sū­ne­lį ir iš­si­kel­ti į Kel­mę. Vis dėl­to te­ko nu­si­vil­ti ir dar­bo pa­siū­ly­mo at­si­sa­ky­ti, nes rug­sė­jo pra­džia atė­jo, o bu­to ten gau­ti ne­pa­vy­ko“, – sa­kė mo­te­ris.

Kad nuo­mo­ja­mų bu­tų ma­žes­niuo­se Šiau­lių re­gio­no mies­tuo­se trūks­ta, pa­tvir­ti­na ir tar­pi­nin­kau­jan­čios bend­ro­vės. „Iš­si­nuo­mo­ti ar nu­si­pirk­ti būs­tą ma­žes­niuo­se mies­tuo­se tik­rai yra pro­ble­ma, nes ten sta­ty­bų vy­ko ma­žiau­siai. Daž­nai ma­žes­niuo­se Šiau­lių re­gio­no mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se nuo­ma, o kar­tais ir par­da­vi­mo kai­na yra aukš­tes­nė nei di­des­nia­me mies­te“, – tei­gia UAB „Re­best“ at­sto­vas.

Nuo­mos su­tar­tis – bū­ti­na

Pa­si­ry­žus tap­ti nuo­mi­nin­ku ar nuo­mo­to­ju, rei­kė­tų ži­no­ti ir dar vie­ną, eks­per­tų tei­gi­mu, itin svar­bų da­ly­ką – nuo­mo­ja­mo bu­to ar tin­ka­mo nuo­mi­nin­ko su­si­ra­di­mas dar nė­ra ga­lu­ti­nė šio pro­ce­so sto­te­lė. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tai įspė­ja, kad jei nuo­mos su­tar­tis pa­si­ra­šy­ta ne­tin­ka­mai (jau ne­kal­bant apie tuos, ku­rie nuo­mo­da­mie­si ar nuo­mo­da­mi būs­tą ne­pa­si­ra­šo jo­kių su­tar­čių), nie­ka­da ne­ga­li­te bū­ti tik­ras, kad vie­ną die­ną bu­to sa­vi­nin­kas, jums vi­sai to ne­si­ti­kint, ne­pap­ra­šys iš­si­kel­ti.

Ly­giai taip pat ir nuo­mo­to­jas, su nuo­mi­nin­ku ne­pa­si­ra­šęs nuo­mos su­tar­ties ar­ba pa­si­ra­šęs ją ne­tin­ka­mai, ne­tu­rė­tų bū­ti tik­ras, kad jo nuo­mi­nin­kas neiš­si­kels anks­čiau su­tar­to lai­ko, ne tik ne­su­mo­kė­jęs mo­kes­čių, bet ir ža­dė­to­sios nuo­mos. At­siž­vel­giant į tai, kad še­šė­li­nė būs­to nuo­mos rin­ka ša­ly­je itin po­pu­lia­ri, rei­kia ma­ny­ti, kad tiks­lūs nė­ra ir tie anks­čiau mi­nė­ti sta­tis­ti­niai 3 pro­c. būs­to nuo­mi­nin­kų, ka­dan­gi di­džio­ji da­lis nuo­mi­nin­ko ir nuo­mo­to­jo su­si­ta­ri­mų nie­kur ofi­cia­liai ne­fi­gū­ruo­ja, vals­ty­bei ne­mo­ka­mi mo­kes­čiai.

Eks­per­tų tei­gi­mu, nuo­mo­jant(is) būs­tą, vie­na iš pa­grin­di­nių nuo­mos sėk­mės są­ly­gų yra su­tar­tis, ku­ri tu­rė­tų bū­ti ne bet ko­kia, o pa­ruoš­ta spe­cia­lis­to-tar­pi­nin­ko. „Ga­li­me drą­siai teig­ti, kad jei nė­ra nuo­mos su­tar­ties, nė­ra ir ge­ro nuo­mi­nin­ko. Pir­ki­mo ir par­da­vi­mo san­dė­riuo­se taip pat yra klys­ta­ma. Ir, rei­kia pa­sa­ky­ti, ga­na daž­nai. Vie­na daž­niau­sių klai­dų – ter­mi­no ne­si­lai­ky­mas, o „neį­si­ra­šo­ma į ter­mi­ną“ dėl dau­ge­lio prie­žas­čių: šei­mo­je ne­pil­na­me­tis, vie­nas iš šei­mos na­rių yra iš­vy­kęs, įga­lio­ji­mo ne­tu­rė­ji­mas, ne­ži­no­ji­mas, kad tur­tui yra už­dė­ti ap­ri­bo­ji­mai (areš­tas, hi­po­te­ka, įsi­sko­li­ni­mai ir pan.) ir kt.“ – sa­ko tar­pi­nin­ka­vi­mu ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sri­ty­je už­sii­man­čio įmo­nės at­sto­vas.

Po kri­zės būs­to kai­nos ma­žė­jo

Kiek­vie­no­je si­tua­ci­jo­je vi­sa­da yra al­ter­na­ty­va. Šio­je – su­kau­pus ati­tin­ka­mą ka­pi­ta­lą, bu­tą ga­li­ma pirk­ti. Pir­ki­mo ir par­da­vi­mo rin­ko­je vy­rau­ja at­virkš­ti­nės ten­den­ci­jos – par­duo­da­mų būs­tų pa­siū­la ge­ro­kai vir­ši­ja pa­klau­są. Re­mian­tis VĮ „Re­gist­rų cent­ras“ duo­me­ni­mis, pir­mą­jį 2012 m. ket­vir­tį Lie­tu­vo­je įre­gist­ruo­ti 4728 bu­tų pir­ki­mo ir par­da­vi­mo san­do­riai. Pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2011 m. lai­ko­tar­piu, san­do­rių pa­dau­gė­jo 6,9 pro­c.

Par­duo­da­mų būs­tų pa­siū­la Šiau­liuo­se ir ap­lin­ki­niuo­se mies­tuo­se ge­ro­kai di­des­nė, to­dėl ir pa­si­rin­ki­mas kur kas di­des­nis. Be­ne svar­biau­sias šiuo me­tu bu­tų pir­ki­mą ska­ti­nan­tis veiks­nys – kai­na, ku­ri, pa­ly­gin­ti su 2008-ai­siais, ji yra ge­ro­kai kri­tu­si. „Nuo 2008 m. iki šiol kiek­vie­ną mė­ne­sį kai­na kri­to 0,5–1,6 pro­cen­to. Pak­lau­sa tik­rai yra, par­da­vi­mai vyks­ta, ta­čiau vyks­ta tik tie, kur siū­lo­mas būs­tas ne­pra­si­len­kia su rin­kos kai­na“, – sa­ko ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tas Vai­do­tas.

Ant­rą­jį šių me­tų ket­vir­tį se­nes­nės sta­ty­bos bu­tų kai­na Šiau­liuo­se kri­to apie 5 pro­c., to­dėl vie­no kam­ba­rio bu­tas kai­na­vo apie 1794 Lt/kv. m, dvie­jų kam­ba­rių – 1517 Lt/kv. m, o tri­jų – 1418 Lt/kv. m. Pak­lau­siau­sių se­nos sta­ty­bos dvie­jų kam­ba­rių bū­tų kai­nos la­bai pri­klau­so ir nuo būk­lės. Jei bu­tas par­duo­da­mas be re­mon­to, jo kai­na svy­ruo­ja nuo 1400 iki 1500 Lt/kv. m, ta­čiau su­re­mon­tuo­tas bu­tas ga­li kai­nuo­ti ir iki 1700 Lt/kv. m. Šiek tiek di­des­nės kai­nos ga­li ti­kė­tis tik ge­ro­je vie­to­je mies­to at­žvil­giu (kuo ar­čiau mies­to cent­ro), ge­ro­je vie­to­je na­mo bu­tų at­žvil­giu (aukš­tas, ne kam­pi­nis ir pan.) esan­tys bu­tai.

Nau­jos sta­ty­bos bu­tų, ku­rie da­bar kai­nuo­ja iki 2600 Lt/kv. m, t. y. 8 pro­c. ma­žiau nei prieš tai bu­vu­sį šių me­tų ket­vir­tį, pa­siū­la la­bai ma­ža. UAB „Re­best“ ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tų tei­gi­mu, jų pa­siū­la tu­rė­tų pa­di­dė­ti me­tų pa­bai­go­je, ka­dan­gi tuo­met rin­ko­je pa­si­ro­dys ke­le­tas nau­jos sta­ty­bos na­mų. Vis dėl­to Šiau­liuo­se pa­klau­siau­si iš­lie­ka dvie­jų kam­ba­rių bu­tai, ku­rie vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja apie 70 tūkst. Lt.

Ati­tik­ti ban­ko ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus

Daž­nai, no­rint nu­si­pirk­ti pa­klau­siau­sią dvie­jų kam­ba­rių bu­tą už dau­giau nei 60 tūkst. Lt, be ban­ko pa­sko­los iš­si­vers­ti sun­kiai pa­vyks­ta. „Dans­ke“ ban­ko at­sto­vė spau­dai Dai­va Tauč­kė­lai­tė tei­gia, kad jų ban­ke klien­tas, no­rin­tis gau­ti pa­sko­lą būs­tui, tu­ri ati­tik­ti tam tik­rus rei­ka­la­vi­mus: „Mi­ni­ma­lus am­žius – 21-eri me­tai. Ban­kas tei­kia pa­sko­las ir jau­nes­niems klien­tams, ta­čiau tuo­met rei­ka­lin­gas lai­duo­to­jas. Pra­di­nis įna­šas yra vie­nas pa­grin­di­nių mi­ni­ma­lių rei­ka­la­vi­mų, no­rint gau­ti pa­sko­lą. Be to, ban­kas ver­ti­na ir šei­mos pa­ja­mas – būs­to pa­sko­los įmo­ka ne­ga­li bū­ti di­des­nė nei 35 pro­c. (tam tik­rais at­ve­jais – 40 pro­c.) šei­mos pa­ja­mų, o vie­nam šei­mos na­riui, įvyk­džius vi­sus fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, per mė­ne­sį tu­ri lik­ti 730-900 Lt pra­gy­ve­ni­mui.“

D. Tauč­kė­lai­tės tei­gi­mu, pa­pras­tai il­giau­sias būs­to pa­sko­los grą­ži­ni­mo ter­mi­nas „Dans­ke“ ban­ke yra 30 me­tų, ta­čiau šį ter­mi­ną dar ri­bo­ja bū­si­mas klien­to ar būs­to am­žius kre­di­to pa­bai­go­je – klien­tas ne­tu­ri bū­ti vy­res­nis nei 65 me­tų, o ban­kui įkeis­tas būs­tas ne­ga­li bū­ti se­nes­nis nei 55 me­tai.

Pa­na­šios būs­to pa­sko­lų iš­da­vi­mo po­li­ti­kos lai­ko­si ir ki­ti Lie­tu­vos ban­kai. „Swed­bank“ būs­to fi­nan­sa­vi­mo sky­riaus va­do­vas To­mas Pu­li­kas tei­gia pa­ste­bin­tis, kad klien­tų su­si­do­mė­ji­mas būs­to pa­sko­lo­mis yra išau­gęs ir būs­to pa­sko­lų su­tar­čių pa­si­ra­šo­ma ge­ro­kai dau­giau. „Nau­jų būs­to pa­sko­lų su­tar­čių 2012 m. pir­mą­jį pus­me­tį, pa­ly­gin­ti su 2011 m. tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, pa­si­ra­šo­ma treč­da­liu dau­giau“, – sa­ko T. Pu­li­kas, ta­čiau pa­žy­mi, kad klien­tas, ku­ris krei­pia­si į ban­ką, no­rė­da­mas gau­ti būs­to fi­nan­sa­vi­mą, daž­niau­siai jau bū­na at­li­kęs svar­biau­sius „na­mų dar­bus“.

„Tai žmo­nės, ap­svars­tę ga­li­my­bes pri­siim­ti il­ga­lai­kius fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, su­kau­pę rei­kia­mą re­zer­vą pra­di­niam įna­šui, ap­si­spren­dę, ko­kio ti­po ir tur­to ka­te­go­ri­jos būs­tą jie no­ri įsi­gy­ti. Pas­ko­los dy­dį le­mia klien­to fi­nan­si­nės ga­li­my­bės ir įkei­čia­mo tur­to ver­tė. Sunk­me­tis pa­ro­dė, kad šie kri­te­ri­jai itin svar­būs pa­čiam klien­tui, ku­ris, įsi­gy­da­mas būs­tą, sko­li­na­si ke­lias­de­šim­čiai me­tų ir ga­li su­si­dur­ti su įvai­riais po­ky­čiais“, – sa­ko „Swed­bank“ būs­to fi­nan­sa­vi­mo sky­riaus va­do­vas.

Pas­ko­lų ga­vė­jai – ne jau­nuo­liai

Jei jūs esa­te jau­nes­nis nei 30 me­tų, ne­tu­ri­te aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo, gau­na­te tik mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą ir ne­tu­ri­te įkei­čia­mo tur­to ar bent jau lai­duo­to­jo – sva­jo­nės apie nuo­sa­vą būs­tą ga­li neiš­si­pil­dy­ti, nes sun­kiai ti­kė­ti­na, kad koks nors ban­kas jums su­teiks fi­nan­sa­vi­mą. „Vi­du­ti­nis mū­sų ban­ko klien­tų, pa­si­ra­šan­čių būs­to pa­sko­lų su­tar­tis, am­žius yra 35 me­tai. Du iš tri­jų klien­tų yra įgi­ję aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, treč­da­lis po ly­giai pa­si­skirs­to tarp vi­du­ri­nio, spec. vi­du­ri­nio ir aukš­tes­nio­jo. Dau­giau nei pu­sė yra su­si­tuo­kę, ket­vir­ta­da­lis nu­ro­do esan­tys vie­ni­ši“, – tei­gia „Swed­bank“ būs­to fi­nan­sa­vi­mo sky­riaus va­do­vas T. Pu­li­kas.

Pa­na­šūs ir ki­tų ban­kų klien­tai, ku­riems su­tei­kia­ma pa­sko­la įsi­gy­ti nuo­sa­vą būs­tą. D. Tauč­kė­lai­tė in­for­muo­ja, kad į „Dans­ke“ ban­ko Šiau­lių klien­tų ap­tar­na­vi­mo cent­rą su pra­šy­mais su­teik­ti fi­nan­sa­vi­mą būs­tui įsi­gy­ti daž­niau­siai krei­pia­si apie 30 me­tų, įgi­ję aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą ir gau­nan­tys vi­du­ti­nes pa­ja­mas žmo­nės. Jai pri­ta­ria ir Šiau­lių ban­ko Rin­ko­da­ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to Vie­šų­jų ry­šių va­dy­bi­nin­kė Lo­re­ta Liu­ba­vi­čie­nė.

Ban­kai in­for­muo­ja, kad Šiau­lių re­gio­ne vi­du­ti­nė būs­to pa­sko­la sie­kia apie 90 tūkst. Lt, o Šiau­lių mies­te vi­du­ti­nė pa­sko­la yra šiek tiek di­des­nė – 100 tūkst. Lt. D. Tauč­kė­lai­tė sa­ko, kad Šiau­lių re­gio­ne iš­duo­da­mų būs­to pa­sko­los vi­dur­kis, pa­ly­gin­ti su di­džiai­siais Lie­tu­vos re­gio­nais (Vil­nius, Klai­pė­da), ma­žes­nis apie 40 pro­c.

Min­dau­gas MAL­CE­VI­ČIUS