Pusantrų metų tebesitęsiantis Sirijos pilietinis karas, nusinešęs keliasdešimt tūkst. žmonių gyvybių, yra didžiausias šiuo metu pasaulyje vykstantis karinis konfliktas. Kas įkvėpė sukilti sirus prieš valdžią 2011 m. pradžioje?
Skurdas ir korupcija
Politologo Mindaugo Kluonio, kuris Sirijoje lankėsi prieš kelis metus, teigimu, tylus nepasitenkinimas režimu Sirijoje jautėsi jau 2010 metais. „Tų metų rudenį lankantis šalyje žmonės vengė kalbėti apie politiką, tačiau bendraujant su vietiniais, ypač jaunimas, nuolat pabrėždavo, jog norėtų išvykti gyventi į JAV – savo ateities Sirijoje jie nemato, – prisiminimai dalinosi M.Kluonis. – Teko net išgirsti dažną frazę: „aš nekenčiu Sirijos ir jos valdžios“. Tai mane tuo metu šiek tiek stebino, kadangi visuose turistų vadovuose buvo raginama apie politiką Sirijoje nekalbėti ir teigiama, kad vietos gyventojai apie ją taip pat kalbėti nelinkę“.
Pasak politologo, vietinių paklausus kokios gi nepasitenkinimo savo valdžia priežastys, sirai vieningai įvardindavo daugumą smaugiančią korupciją ir skurdą. „Skurdą galėjai jausti visur – gatvėse sutikti elgetaujančius, pamatyti ant tiltų miegančius vaikus“, – prisiminė M.Kluonis.
Keliauti mėgstantis ir „karštųjų taškų“ nevengiantis vyras greitai atsakė į klausimą, kodėl būtent Hamos mieste įvyko pirmieji sukilimai prieš valdžią. „Hamoje, kurią 1982 m., malšindamas musulmonų sunitų sukilimą subombardavo dabartinio Sirijos prezidento tėvas, tuometinis šalies vadovas Hafezas Assadas, nepasitenkinimas jautėsi labiausiai – nors visoje šalyje kabėjo buvusio prezidento portretai, jų Hamos mieste tebuvo vienas kitas“, – pasakojo politologas.
Vakarai islamizmo nebijo
Sukilimo Sirijoje priežastys, kaip ir kitose arabų šalyse, buvo įsikerojusi korupcija ir valdžios nesugebėjimas pagerinti ekonominės šalies būklės. Prasidėjusias demonstracijas režimas iš karto ėmė brutaliai malšinti, o konfliktas gana greitai peraugo iš socialinio į religinį. „Nuo 1970 m., kuomet valdžią perversmo būdu įgijo dabartinio prezidento tėvas Hafezas Assadas, priklausantis musulmonų alavitų religinei mažumai, šios islamo atšakos atstovai įgijo didelę įtaką valstybės institucijose, – konflikto ištakas nušvietė M.Kluonis. – Tai kėlė ir kelia daugumą šalyje sudarančių musulmonų sunitų nepasitenkinimą ir būtent sunitai yra pagrindinė, tiek 1982 metų, tiek 2011 – 2012 m. sukilimo jėga. Numalšinti sukilimą bombardavimais, taip kaip padarė jo tėvas 1982 m., Basharui Assadui trukdo pasikeitusi tarptautinė situacija – Vakarai nebebijo islamizmo“.
M.Kluonio teigimu, Vakarų politikų palaikymas „arabų pavasariui“, kuris gresia islamistinių režimų įsitvirtinimu Vidurio Rytuose, gali būti susijęs su nauja strategija kovojant su islamizmo plitimu. „Užuot rėmus nacionalistinius diktatorius, kaip Tunise ar Egipte, kuriems oponuoja islamistų opozicija, nuspręsta leisti islamistams perimti valdžią, tikintis, kad jie nesugebėdami susidoroti su problemomis susikompromituos ir sukompromituos islamizmo ideologiją. Ši strategija tikriausiai remiasi Irano pavyzdžiu, kur kas dešimt metų (1999, 2009) jaunimas bando nuversti ajatolų režimą, o nepasitenkinimas jų valdymu gana stiprus. Vakarai nebebijo islamistų, kas buvo daugelio diktatorių pagrindinis argumentas vengiant pokyčių, ir Sirijos kaimynės: Turkija bei arabų valstybės (Kataras, Saudo Arabija) suinteresuotos skatinti sunitų fundamentalizmą regione, kaip atsvarą šiitų dominuojamam Iranui, kuris yra laikomas pagrindine grėsme Persijos įlankos arabų valstybėms, ir kuris remia Sirijos režimą, – Artimųjų Rytų geopolitikos subtilybes klojo M.Kluonis. – Turkijos atveju ją valdantys nuosaikūs islamistai galimai siekia pasaulietiškesnių režimų nuvertimo dar ir tam, kad ateityje galėtų palengva naikinti pasaulietiškumą ir pačioje Turkijoje, neva sekdami kitų islamo šalių tendencijomis“.
ES nenori pyktis su Rusija
Pasak istoriko Isandrijaus Linkaus, Vakarų neveiksnumas Sirijos atžvilgiu yra logiškas ir suprantamas. „Visų pirma kalbą reikia pradėti nuo Rusijos ir ES santykių. ES reikia dujų, o Rusijai reikia jas parduoti (ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė). Nors Rusija rado savo naujus gerbėjus: Kiniją ir Indiją, bet tarp Rusijos ir ES ekonominiai prekybos santykiai jau gan nusistovėję: jau daugiau nei pusė amžiaus Rusija tvarkingai parduoda dujas, o ES tvarkingai jas perka. Nors kartais ES pakritikuoja Rusiją dėl žmogaus teisių, bet labai nepersistengia – kam gi gadinti tuos nusistovėjusius prekybinius santykius?“, – tarsi mūsų pačių klausia istorikas.
„ES ganėtinai vangiai imasi kažkokių konkrečių veiksmų, kad sustabdytų pilietinį karą Sirijoje, nes neturi gan apčiuopiamų jėgų, nei kad, tarkim, JAV. ES gali užrausti Sirijos valdžios atstovams įžengti į ES ar pareikšti susirūpinimą dėl keliolikos tūkstančių žuvusiųjų. ES supranta savo neveiksnumą ir laukia, kada į karą įsivels JAV. Europa vengia aštriai konfliktuoti su Sirijos valdžią, nes yra pavojus, kad Rusija užsuks dujų kranelį, nuo kurio priklauso praktiškai visos ES šalys“, – vaizdžiai pasakojo I.Linkus.
M.Kluonis ES neveiksnumą taip pat gretina su Vakarų vengimu veltis į konfliktą su Rusija, kuri ne tik yra pagrindinė ginklų Sirijai tiekėja bei režimo rėmėja dar nuo Sovietų Sąjungos laikų, bet ir turi savo laivyno karinę bazę Sirijos Tartus uoste. „Režimo pasikeitimas grėstų bazės likvidavimu ir smarkiai apribotų Rusijos laivyno galimybes veikti bei dislokuoti branduolinius užtaisus Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne. Iš esmės Sirija yra pagrindinė Rusijos karinė atrama regione“, sakė politologas, kuriam pritarė ir šiuo metu Gruzijoje gyvenantis I.Linkus.
Politologo teigimu, tikėtina, kad „Vakarams ėmusis intervencijos, Rusija imtųsi visų įmanomų priemonių, kad Sirijos konfliktas virstų šalies padalijimu ir pakrantė su Rusijos laivyno baze išliktų dabartinio režimo rankose“. Kitaip tariant, pasak M.Kluonio, įsikišus Vakarams būtų neišvengiamas ilgas pilietinis karas ir tikėtinas Sirijos padalijimas tarp režimo bei sukilėlių.
„Tuo tarpu Kinija suinteresuota remti Iraną ir Siriją, kaip atsvarą provakarietiškam Kataro – Saudo Arabijos – Turkijos aljansui, kadangi yra smarkiai priklausoma nuo naftos tiekimo iš Vidurio Rytų ir nenorėtų, jog Vakarai įgautų svertus veikti Kinijos ekonomiką, įgydami neproporcingą įtaką Vidurio Rytuose. Iš esmės, žlugus Libijos ir Irako režimams, tik Iranas ir Sirija tebėra ne Vakarų, bet Rusijos ir Kinijos sąjungininkai regione, – į klausimą kodėl Rusija ir Kinija palaiko B.Assado režimą atsakė M.Kluonis.
Karas greitai nesibaigs?
Pačioje Sirijoje sukilėlių palaikymas nėra vienareikšmis. „Religinės mažumos: ne tik valdantieji alavitai, bet ir krikščionys bei drūzai bijo, kad sukilėliams laimėjus jos bus išnaikintos, kaip iš esmės tai įvyko Irake po Sadamo Huseino nuvertimo. Todėl jos konflikto atžvilgiu yra neutralios ir linkę remti B.Assadą. Kadangi religinių mažumų atstovai sudaro ketvirtadalį šalies gyventojų (daug daugiau nei Egipte, Libijoje ar Tunise) nepritarimas sukilėliams yra gana didelis. Prieš kelias dienas įvykdytos sukilėlių atakos prieš krikščionis Damaske dar labiau pagilins šias baimes ir paskatins konfliktą“, – teigia M.Kluonis.
Kadangi Sirijos religinės mažumos susitelkę šalies vakaruose ir pietuose, didelė tikimybė, kad Sirija gali skilti į dvi konfliktuojančias dalis – vakarinę, kurioje išsilaikys prezidento B.Assado režimas su centru Latakijoje ir rytinę, kurioje vyraus sukilėliai.
„Damaskas ir Alepas išliks esminėmis kovos zonomis. Šalies padalijimas tenkintų Rusiją, kuri išlaikytų savo bazę ir iš dalies Vakarus, nes sukurtų buferinę valstybę tarp naujosios islamiškos Sirijos ir Izraelio, – naują Artimųjų Rytų politinį žemėlapį braižo politologas. – Bet kokiu atveju B.Assadui greitai nugalėti sukilėlių, remiamų kaimyninės Turkijos bei Kataro, nepavyks, nes jie iš šių šalių gaus ir lėšų, ir ginklų. Jei sukilėliai praras teritorijos kontrolę, vyks ilgas partizaninis karas. Sukilėliams, be Vakarų įsikišimo, nepavyks įveikti rusiškais ginklais aprūpinto režimo“.
Taigi perspektyvoje Sirijos laukia ilgas konfliktas tarp sunitiškosios ir nesunitiškosios šalies dalių. Atrodo, kad šalies padalijimas būtų geriausias iš galimų variantų visoms konflikto šalims.
V. Žuklevičius
