Ispanijos princesė Letizia turi silpnybę madingiems dizainerių rūbams. Karalienė Elžbieta II važinėja „Bentley“ markės automobiliu, o Belgijos karalius Albertas II pietų Prancūzijoje išlaiko prabangią vilą. Vis dėlto šiandien net ir karališkųjų šeimų nariai yra priversti pajusti Europą apėmusį taupymo vajų, rašo CNBC.
Paskutinės žinios apie karališkų diržų veržimąsį atskriejo iš Ispanijos, kurios karalius Juanas Carlosas 7 proc. sumažino savo ir sūnaus, princo Felipe'o atlyginimus.
Visuomenėje gerbiamas karalius buvo priverstas imtis tokio žingsnio po skaudaus viešųjų ryšių skandalo, kuomet taupantys šalies gyventojai pavasarį pasipiktino brangia monarcho dramblių medžiokle.
J. Carlosas ne vienintelis Europos valstybės valdovas, kuris dėl krizės buvo priverstas keisti savo įvaizdį ir apkarpyti išlaidas.
Ispanija
Ispanijos karalius Juanas Carlosas I su karaliene Sofia (Reuters/Scanpix nuotr.)
J. Carloso metinis atlyginimas bus sumažintas iki 272 tūkst. eurų, o jo sūnus per metus uždirbs 131 tūkst. eurų. Tokiu veiksmu karalius siekė pademonstruoti solidarumą su tauta, kuriai teks pratintis prie mažesnių viešųjų išlaidų.
Žvelgiant Europos mastu Ispanijos karališkasis biudžetas yra gana mažas – 8,16 mln. eurų (iki savanoriško karališkos algos susimažinimo jis siekė 8,26 mln. eurų)
Prie kuklesnių išlaidų teks pratintis ir kitiems šeimos nariams. Karališkosios šeimo moterys negauna valstybinio atlyginimo, tačiau jų išlaidoms padengti yra skirta speciali karališkojo biudžeto išlaidų eilutė, kuri taip pat buvo sumažinta 7 proc. ir šiuo metu siekia 292 tūkst eurų per metus. Šia suma turi pasitenkinti karalienė Sofija bei trys princesės.
Laikraštis „El Mundo“ tokį gestą pakomentavo ironizuodamas – „nuo šiol karališkasis ketvertas pirkdamas sukneles, batus, papuošalus ir šukuosenas privalės apsiriboti 292 tūkst. eurų suma“.
Be to, nuo šiol karališkųjų rūmų personalas privalės skraidyti ekonomine klase.
Jungtinė Karalystė
Iki šiol karalienė Elžbieta II garsėja kaip viena turtingiausių pasaulio moterų, kuri gali pasigirti neįkain
Karalienė Elizabeth II su vyru princu Philipu (nuotr. SCANPIX)
ojama meno kolekcija, juvelyriniais dirbiniais ir gausybe nekilnojamo turto. Vis dėlto karalienė nutarė atverti kai kurias Bekingemo rūmų dalis turistams ir už apsilankymą karališkosios šeimos apartamentuose rinkti mokestį, kuris papildytų biudžetą. Rūmų atstovai teigia siekiantys 25 proc. sumažinti karališkosios šeimos finansavimą iš valstybės biudžeto.
Tokia politika lėmė rūmų darbuotojų atlyginimų įšaldymą, pastangas uždirbti iš nekilnojamojo turto ir prabangos pirkinių sumažinimą. Vis dėlto „Bentley“ bei klasikinių automobilių kolekcija ir toliau liks nuolatiniais karalienės palydovais.
Karališkieji rūmai daug pinigų išleidžia kelionėms, nes karalienė dažnai siunčia svarbiausius šeimos narius į tolimas šalis, priklausančias Britanijos tautų sandraugai.
Mokesčių mokėtojai karališkosios šeimos išlaikymui 2011 metais skyrė 32,1 mln. svarų sterlingų. Ši suma buvo 5,3 proc. mažesnė nei 2010 metais.
Olandija
Olandijos karalienė Beatrix (Reuters/Scanpix nuotr.)
Karalienė Beatrix, gyvenanti valstybei priklausančiuose rūmuose Hagos pakraštyje, kasmet gauna 829 tūkst. eurų atlyginimą ir 4,314 mln eurų, kuriuos gali skirti asmeninėms bei reprezentacinėms reikmėms. 2011 metais karališkosios šeimos metinis biudžetas buvo sumažintas 422 tūkst. eurų ir šiuo metu siekia 39,2 mln. eurų.
Belgija
Princas Albertas II ir Charlene Wittstock (nuotr. SCANPIX)
Šiemet karalius Albertas II pažadėjo dalį atlyginimo skirti karališkųjų valdų priežiūrai.
Valstybė Belgijos monarchijos išlaikymui kasmet skiria 10,8 mln. eurų. Karalius pažadėjo įšaldyti savo pajamas esamame lygyje, nors pagal Konstituciją karališkosios pajamos atsižvelgiant į infliaciją kasmet yra perskaičiuojamos. Visą perviršį Albertas II pažadėjo skirti apmokėti darbus, kuriais paprastai pasirūpina valstybės biudžetas.
Skandinavija
Šių kraštų monarchai bendrame Europos kontekste tapo išimtimis, kurioms nereikia demonstruoti pastangų taupyti valstybės lėšas. Nei Norvegija, nei Danija, nei Švedija nesumažino savo karališkųjų šeimų biudžetų. Kol kas skandinavai tiesiogiai nepajuto euro zonos krizės, be to šių valstybių biudžetai ir skolos dydis atrodo geriau nei bendras ES vidurkis. Gali būti, kad minėtų kraštų monarchai taupymą pajus tik tada, jeigu likusi Europa ims grimzti ir paskui save nusitemps kaimynus iš Šiaurės.
