• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pagarba duonai ir jos produktams. Pagarba valgytojui. Ir pagarba kepėjui. Tokia simboline pagarbos grandine vadovaujasi seniausia Klaipėdos kepykla „Javinė“.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, duonos bendrovė nebekepa. Ir bandelių nebekepa. Rinkos permainos privertė „Javinę“ specializuotis ir į krosnis šauti ilgiau galiojančius skanėstus.

REKLAMA

„Praėjusį dešimtmetį Lietuvoje karaliavo smulkusis verslas, bet apie 2000-uosius išsiplėtus prekybos tinklams turėjome keistis. Tuomet reikėjo perversmo verslininkų galvose, kad išliktų, reikėjo prisitaikyti prie rinkos“, – sakė daugiau kaip tris dešimtmečius su kepiniais dirbanti Vitalija Freitakaitė, „Javinės“ direktorė ir akcininkė.

Traškiai į naują pradžią

Iki sustiprėjant prekybos tinklams „Javinė“ kepė bandeles, riestainius ir meduolius, bet šių produktų poreikis staiga smuko. „Pirma, tinklai įrengė savo kepyklas ir jiems reikėjo mažiau tiekėjų. Antra, gaminių realizavimo laikas buvo trumpas. Tad negalėjome laisvai dalyvauti bandelių segmente“, – paaiškina direktorė.

REKLAMA
REKLAMA

Tuomet uostamiesčio kepėjai pradėjo ieškoti produktų, kurie kuo ilgiau išsilaikytų švieži. „Atradome traškius produktus, kuriuos gaminame iki šiol. Pradėjome nuo javinukų, vėliau ėmėmės duoniukų. Šie gaminiai žymėjo mūsų naują pradžią, kitą veiklos dešimtmetį“, – pasakoja direktorė.

Kartais gamintojai konkuruodami dėl mažesnės kainos priversti aukoti gaminių kokybę. „Tačiau mes kokybės sąskaita niekada netaupėme. Todėl ir mūsų produktai nėra patys pigiausi – geras produktas turi turėti savo kainą. Mes ir tiekėjus pasirenkame pagal žaliavos kokybę“, – teigia Klaipėdos verslininkė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Patikrino laikas

„Javinė“ konkurencijos pigiame segmente išvengė ir sukūrė visų pažįstamą ir stiprų prekių ženklą. „Mūsų prekių ženklo stiprybė yra patikrinimas per laiką. Išlaikome kokybės ir pagarbos klientui pažadą“, – teigia V. Freitakaitė.

Bendrovė susikūrė 1993 metais išsiskaidžius keturioms Klaipėdos duonos pramonės susivienijimo gamykloms. „Tuomet šioje gamykloje būdavo kepami meduoliai ir riestainiai. Kai rinkomės pavadinimą, iš pasirinktų tik „Javinė“ buvo neregistruotas. Nors sąskambis prieš 20 metų buvo kiek neįprastas, jo prasmė gili – Javinė buvo baltų deivė, sauganti jaujoje sukrautus grūdus ir prižiūrinti ugnį“, – pasakoja „Javinės“ vadovė.

REKLAMA

Dailininkės sukurtas širdelės formos riestainis tapo įmonės simboliu.

„Javinės“ pirmtako gamybiniame duonos pramonės susivienijime V. Freitakaitė dirbo jau nuo 1982 metų ir ėjo ne vienas pareigas. „Pagal išsilavinimą buvau duonos pramonės technologė. Šioje srityje visą laiką ir dirbau. 1993 m. laimėjau konkursą vadovauti „Javinei“, – pasakoja direktorė.

Tradiciški, bet naujoviški

Dabar „Javinė“ remdamasi lietuviška tradicija kuria naujoviškus gaminius. „Šiandien mūsų produkcija nėra tokia saldi, kaip būdavo anksčiau, – sako maistininkė. – Esame inovatyvūs. Naujus produktus kuriame pagal vartotojų apklausas ir rinkos tendencijas. Kiekvieną mėnesį susirinkę degustuojame, ragaujame, ką naujo sukūrė mūsų technologai.“

REKLAMA

Anot V. Freitakaitės, „Javinė“ gerbia ne tik savo produkcijos vartotojus, bet ir bendrovės darbuotojus. „Pagarbą kolektyve pirmiausia rodome sakydami tiesą, o žmogus ją jaučia per savo indėlį į bendrą veiklą, – teigia ji. – Nors darbas kepykloje nėra lengvas, pamaininis, kai tenka dirbti ir naktį, žmonių kaita nėra didelė: per pusę mūsų darbuotojų įmonėje dirba daugiau kaip dešimtmetį. Dėl šio žmonių triūso turi išlikti pagarba duonai ir jos produktams, net jei visuomenės papročiai kinta.“

Tais pačiais metais kaip V. Freitakaitė maisto pramonę Kaune baigusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Lilija Petraitienė teigia, kad „Javinę“ galima tik pagirti už socialinę atsakomybę ir socialinius projektus. „Direktorė pas mus garsi Klaipėdoje, o pati bendrovė pernai pasirodė esanti tarp trijų įmonių, kurios atleido mažiausiai darbuotojų ir išlaikė nesumažintus atlyginimus, – sako politikė. – Tokie rezultatai priklauso nuo vadovo ir jo požiūrio į žmogų.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nebūtina persivalgyti

Kaip vieną iš minėto visuomenės požiūrio pokyčių V. Freitakaitė įvardija didėjantį rūpestį maitintis sveikai. „Džiaugiuosi dėl dabar paplitusio sveiko maisto kulto, kad žmonės galvoja, ką valgo ir kas jiems naudingiau, – sako „Javinės“ vadovė. – Tačiau dar prieš šį didžiulį šou „be E“ mes ir taip didžiumą produktų gaminome be jokių E. Pati parduotuvėje taip pat skaitau etiketes ir žiūriu, kad priedų būtų kuo mažiau – tikrai nesistengiu nepastebėti ir natrio glutamato. Dar kreipiu dėmesį į gamintojo patikimumą, įdirbį rinkoje ir prekių ženklą.“

REKLAMA

„Apskritai požiūrį į duoną pakeitė gyvenimo būdas, kai žmonės vis mažiau juda, – pasakoja V. Freitakaitė. – Anksčiau lietuviui duonos riekės reikėdavo todėl, kad jis sunkiai dirbdavo ir turėdavo atkurti jėgas, kad su nauja jėga eitų paskui arklą ar rištų rugio pėdą. Juk duona – kaloringas, greitai energijos suteikiantis valgis. Žmogui, kuris iš savo biuro iškart sėda į automobilį, tokio energijos pertekliaus nereikia.“

Tad biuro žmogui lengvai užkandžiaujant užtenka kelių javinukų ar duoniukų – sveiko ir nekaloringo maisto, su meile iškepto seniausioje Klaipėdos kepykloje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų