Marijus Širvinskas

Į kriminalistų tinklus įkliuvęs buvęs kriminalistas, verslininkas Tadas Karosas dievagojasi tapęs provokacijos auka, vis dėlto šį mėnesį pateikti kaltinimai kyšio davimu gali atrodyti kaip dėsninga jo veiklos kupino gyvenimo ir sudėtingos veiklos atomazga. Už užstatą iš areštinės paleistas T. Karosas, įtariamas 30 tūkst. litų kyšio perdavimu, netrukus sulaukė dar vienos nemalonios naujienos: užėję į „Čili kaimą“ Klaipėdoje valstybiniai tikrintojai aptiko tarakonų ir fiksavo kitų pažeidimų.

Kovodami dėl įtakos didžiausi šalies verslininkai žodžiais kapojasi dėl elektros, krepšinio, kiaušinių – dažniausia konfliktuoja sarkazmu ir metaforomis, nors pasitaiko ir atvirų grasinimų. Pastaraisiais metais labiausiai pasižymėję verslo skandalistai – Ūkio banko, „MG Baltic“, buvusios „VP grupės“ ir „Lietuvos ryto“ savininkai. Romanovas vs.

Auksinės olimpietės Rūtos Meilutytės manikiūras su trispalve ant nagų netapo pavyzdžiu grožio salonų savininkams: jie nesiūlo akcijų ir neskelbia nuolaidų būtent už trispalvį lakavimą, o kiti net neturi raudono, žalio ir geltono lako. Tiesa, į vieną grožio saloną „Figaro“ sostinėje jau buvo užsukusi klientė, pasipuošusi būtent tautiniu manikiūru.

Beveik kiekvieną savaitgalį šalyje vykstančiuose muzikos festivaliuose atlygį už savo darbą gauna toli gražu ne kiekviena grupė ir atlikėjas. Muzikantų teisių gynėjų vertinimu, šitaip muzikos kūrėjai nusipigina ir iš parduodamų bilietų pirmiausia neša pelną organizatoriams. Lietuvoje vykstantys festivaliai vidutiniškai sutraukia apie 3–7 tūkst. muzikos mėgėjų.

Vienai Lietuvai Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto įgyvendinti neįmanoma, bet keturioms regiono šalims gali pavykti. Tik kad Latvija, Estija, Lenkija vis dar neištarė nieko konkretaus, pastebi Aleksandras Vasiliauskas, matematikas, ekonomistas, Lietuvos mokslų akademijos narys, buvęs ekonomikos ministras, knygos „Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos“ bendraautoris“. Per pastarąjį penkmetį Lietuvos valdžia jau antrą kartą priima įst...

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas buvo stebėtinai šauniai surengtas festivalis: muzika atlikta kokybiškai, diskusijų temos įvairavo pagal kiekvieno interesus, net jei ne visi politikai dėl jų pritapo, žaliai šviečianti instaliacija iš plastikinių butelių įkalnėje vakarus darė dar jaukesnius, o biotualetai net paskutinę renginio dieną buvo švarūs. Apsaugininkai – malonūs ir kultūringi. Gausu padoraus, šiuolaikiško, mąstančio jaunimo, senų ir naujų pažįstamų.

Ketvirtus kadencijos metus pradėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė daugiausia energijos kreipia toliau žabodama ekonomiką žalojančias monopolijas ir korupciją, tačiau kitas ūkiui svarbias sritis tarsi palieka savieigai. Seimo narių ir ekonomistų pastebėjimu, D. Grybauskaitė trečiaisiais vadovavimo šaliai metais palaikė Vyriausybės ekonominę politiką ir nei aktyviai kritikavo politikus, nei jų pačių buvo kritikuojama. Lygiai taip pat politikų nesutelkė, nors tokių galimybių esą turėjo.

„Esu barbė devyndarbė: ir groju, ir dainuoju, ir kuriu, ir įrašinėju dainas“, – pokalbį pradeda dvidešimtmetė muzikantė Donata Januševičiūtė. Save žmogumi muziku vadinanti mergina neįsivaizduoja nė dienos be muzikos, todėl stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę, kuri jai leidžia tobulėti. Papasakok, kaip pasirinkai muzikinį gyvenimo kelią. Visų pirma, tėvai atvedė į M. K. Čiurlionio menų mokyklą.

Jie sakė, kad merks lietus ir talžys škvalai, bet taip svilino saulė, kad net Dūburio ežeras veik negaivino. Jie sakė, kad atnašausime keturių elektroninės muzikos žanrų dievybėms – mes ir atnašavome, nors mažumėlę trūko ryškių pasaulinių DJ vardų.

Nuo atostogų Lietuvos pajūryje iki kelionės automobiliu po Europą ar skrydžių į Tolimąją Aziją – tokius atostogų maršrutus renkasi Lietuvos verslininkai. Tačiau visi, kad ir kur būtų, atostogaudami savo veiklos nepamiršta. Kaunietis verslininkas Egidijus Buika, kopijavimo paslaugų tinklo „Copy 1“ vadovas, jau kelerius metus vasarą su šeima vyksta automobiliu į Europą.

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje nuteisti Žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių yra bene antras didžiausias išpuolis prieš laisvą žodį Lietuvos žurnalistikos istorijoje po „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio nužudymo. Skirtumas tas, kad tuomet su žurnalistu susidorojo nusikaltėliai, o dabar – teisės sargai.

Neišgarsėjusi, bet garsiai skambanti. Visiems atvira, bet prieinama tik geriausiems. Nemokama, bet nešanti didelį kūrybinį pelną. Tokia yra AGATOS jaunųjų atlikėjų meistriškumo stovykla, šių metų liepos 29 d. – rugpjūčio 4 d. penktą kartą vyksianti Dzūkijoje.

Būsimos Visagino atominės elektrinės projekto vykdymas turės būti preciziškas, o vadovybė – „klasiška“, sako rizikos valdymo statybų ir inžinerijos sektoriaus ekspertas iš Amerikos. Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG ekspertas iš San Fransisko Geno Armstrongas teigia, kad geriausia, ką Lietuva kaip šalis dabar gali padaryti, – pasimokyti iš šiuo metu pasaulyje sėkmingai plėtojamų kitų atominės energetikos projektų. „Ar galite tai padaryti? Galite.

Pastaruoju metu Konkurencijos taryba nesismulkina – už neteisėtus susitarimus skaldo brangius antausius ir didžiausioms šalies bendrovėms, ir ištiso sektoriaus įmonėms. Keistas paradoksas: reta nubausta bendrovė pripažįsta padariusi pažeidimą net po galutinių teismų sprendimų. Šį mėnesį Konkurencijos taryba (KT) už nepagrįstai suvaržytas tiekėjų galimybes išrašė 360 tūkst. litų baudą prekybos tinklui „Iki“ ir už draudžiamą susitarimą bendra suma – daugiau kaip 5 mln.

Pagarba duonai ir jos produktams. Pagarba valgytojui. Ir pagarba kepėjui. Tokia simboline pagarbos grandine vadovaujasi seniausia Klaipėdos kepykla „Javinė“. Tiesa, duonos bendrovė nebekepa. Ir bandelių nebekepa. Rinkos permainos privertė „Javinę“ specializuotis ir į krosnis šauti ilgiau galiojančius skanėstus. „Praėjusį dešimtmetį Lietuvoje karaliavo smulkusis verslas, bet apie 2000-uosius išsiplėtus prekybos tinklams turėjome keistis.

Per pastaruosius trejetą metų daugiau mokesčių sumokantys autoriai labiau nenuskurdo, nes nuo skurdžių honorarų jau nebepavyko labiau nuskursti. Tik jie atkreipė dėmesį, kad mokėdami padidintus, bet vis dar mažyčius mokesčius vis dėlto rūpinasi ne savo senatve, o biudžeto skylėmis. Praėjusį mėnesį anapus išėjęs 46-erių poetas ir prozininkas Tomas Arūnas Rudokas pensijos nesulaukė, nors taip pat nešė savo dalį į valstybės biudžetą.

Vertinant alternatyvas, branduolinė jėgainė Lietuvai naudinga nebent tuo, kad šalis turės medžiagos atominei bombai pagaminti ir šitaip galės pagąsdinti pasaulį, šaiposi Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto kritikai. Vis dėlto Lietuvai nėra kito būdo pasigaminti pigios bazinės energijos ir dar tapti elektros eksportuotoja, atšauna projekto vykdytojai.

Katės renkasi „Whiskas“, o šį ėdalą gaminantys bendrovės „Mars Lietuva“ darbuotojai ištikimai renkasi savo darbovietę, net jeigu daugumai jų tenka kas dieną važinėti pirmyn ir atgal iš Klaipėdos. Kodėl amerikiečių korporacijai priklausanti įmonė pavadinta ne pagal planetą ir kodėl Lietuvoje vis dėlto negaminami šokoladėliai „Mars“, savaitraštis „Ekonomika.lt“ aiškinosi per viešnagę Gargždų miestelyje.

Principų susidūrimo įelektrinta politinė padėtis tarp Lietuvos ir Lenkijos lyderių netrukdo lenkų verslininkams dirbti mūsų krašte, bet ir nepadeda. Didžiausios Lenkijos pieno produktų gamintojos „Mlekpol“, į Lietuvą, pavyzdžiui, vežančios pieną „Margė“, prekybos vadovė Malgorzata Cebilinska užsiminė, kad geresni šalių santykiai išeitų į naudą ir verslui.

Neseniai Baltijos kraštus atradęs prancūzų kompozitorius ir dainininkas Albertas Mažisteris (Magister) kartu su dainuojančiu ir grojančiu Lietuvos, Latvijos, Estijos jaunimu buria keliaujančią muzikos trupę. Po repeticijų Prancūzijos Nanto mieste rugpjūtį orkestras su koncertine programa „Pirmasis pasimatymas“ grįš čia pat, kur pradeda savo skambantį vojažą.

4 mlrd. eurų – skolintos lėšos, 2,8 mlrd. eurų – akcininkų nuosavas kapitalas. Už šiuos 6,8 mlrd. eurų (23,5 mlrd. litų) Lietuva su partneriais turėtų per dešimtmetį pastatyti Visagino atominę elektrinę (VAE), aiškinama Finansų ministerijos išvadoje.  Beveik tokio pat dydžio buvo pernykštis Lietuvos valstybės biudžetas, neskaitant europinės paramos ir savivaldybių pajamų. Be to, šiandien buvo paviešintas koncesijos sutarties projektas.

Gintui Umbrasui viskas prasidėjo nuo stiprias verslavimo tradicijas turinčių šveicarų, iš kurių mokėsi ir kuriems dirbo. Kai šveicarai turėjo išsivaikščioti, jis įkūrė vieną didžiausių lietuviško kapitalo konsultavimo kompanijų „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT). Verslininko palyginimu, konsultantas yra kaip psichoterapeutas – nei vienas, nei kitas negali klientui (ar pacientui) įteigti savo nuostatų.

Jeigu į branduolinę energetiką investuoja milijardierius Billas Gatesas, kodėl Lietuva turėtų šią technologiją laikyti atsilikusia, sako Rimantas Vaitkus, Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius. Jo įsitikinimu, branduolinė energetika nenužudys „žaliosios“ energijos, o kaip tik leis ją efektyviau plėtoti. Seimo opozicijos iniciatyva ketinama leisti tautai apsispręsti dėl naujos atominės elektrinės.

Sudėtingiausias Lietuvos istorijoje mokslinio centro projektavimo ir statybų konkursas baigėsi neprasidėjęs. Vietoj keleto viešojo pirkimo konkurse dalyvavusių patyrusių statybininkų ir projektuotojų teliko vienintelis įmonių „Hidrostatyba“ ir „Fima“ konsorciumas. Pašalintieji konkurentai griežia dantį: juos perkančioji organizacija iš daugmaž 100 mln. litų vertės konkurso išmetė dėl smulkmeniškų priekabių.

Gėrimų ir maisto gamintojai, prekybos tinklai ir mobiliojo ryšio operatoriai – šie verslai Lietuvoje valdo ir vertingiausius prekių ženklus. Iš lengvosios pramonės gamintojų stiprius prekių ženklus yra sukūręs vienas kitas, o sunkioji pramonė tokių neturi. Vertingiausių prekių ženklų trejetas yra „Maxima“, „Švyturys“ ir „Omnitel“, parodė savaitraščio atliktas tyrimas. Savaitraštis „Ekonomika.

Su bendražygiais įmonę įsteigęs Kęstutis Jasiūnas neabejoja: daugybę aukščiausių įvertinimų pelniusi lazerių gamintoja tapo tokia stipri todėl, kad jos kūrėjai nebijojo rizikuoti. „Kai dabar pagalvoju, tuomet darėme didelę nesąmonę. Viskas įvyko tik dėl nežinojimo, kad gali nepavykti“, – šypsosi „Eksplos“ vadovas. 1998 m. lapkritį kolektyvo nariai pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo būti stipriausiais ir išskirtiniais gamintojais.

Kaip Laima Stankūnaitė elgtųsi patekusi pas karalių Saliamoną? Kaip išlaikytų širdies teisingumo testą: leistų perplėšti dukrą pusiau ar paliktų ją globėjams? Šiandien Seimo pirmininkė Irena Degutienė radijo eteryje pasiūlė, kad aštuonmetės mergaitės mama išmintingiausiai pasielgtų kurį laiką palikusi dukrą toliau gyventi pas senelius ir tetą.

Didelė rinkėjų grupė – daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijas antrosios pakopos fonduose, turėtų nebesitaikyti su politikais, atimančiais iš jų būsimas pensijas, kad užkamšytų šiandienos skyles, įsitikinęs Finansų analitikų asociacijos prezidentas ir įmonės „Finasta Asset Management“ investavimo strategijų formavimo vadovas Mindaugas Vaičiulis. Jis taip pat iš vidaus regėjo banko „Snoras“, kuris valdė investicinį banką „Finasta“, nacionalizavimą ir bankrotą.

Nuo kovo 1-osios Lietuvos energijos išteklių biržoje „BaltPool“, be elektros, jau galima pirkti ir parduoti gamtines dujas. Kol kas rinkos dalyviai, turėdami tik vieną dujų šaltinį iš koncerno „Gazprom“, prekiaus veikiau oru, tačiau veikla lietuviškojoje biržoje pamažu domina didžiausius Europos energetikos milžinus. Gali būti, kad šiemet „BaltPool“ pradės organizuoti prekybą ir biokuru.

Lietuvos energetinės nepriklausomybės saulė teka tolimojoje Azijoje: atominį reaktorių Lietuva žada atplukdyti iš Japonijos, o dujų terminalą norvegai jūros keliu atgabens iš Pietų Korėjos. Sutartį dėl terminalo-laivo statybos uosto Kiaulės nugaros saloje „Klaipėdos nafta“ su tiekėju pasirašė praėjusį penktadienį. Vadinasi, kartu su jau seniai veikiančiu Būtingės naftos terminalu Lietuva sprinte į energetinę nepriklausomybę jungia antrąją pavarą.

Jų neįmanoma klausyti bare, didžiojoje scenoje, per televizorių, namie, bet jos vis tiek groja. Jiedvi daro tai, ko nedaro visi, kuria tokią muziką, kokios Lietuvoje nekuria niekas. Viena fleitininkė, kita – džiazo vokalistė. Jos – tai „JazzPinkJan“. Dviejų Muzikos ir teatro akademijos būsimųjų magistrančių Agnietės Ivanauskaitės ir Jekaterinos Pranevič duetas, kuriam akompanuoja dar trys muzikantai, šalies muzikos lauke yra išskirtinis projektas, neturintis analogų.

Seimui rašant išvadas dėl FNTT vadų atleidimo, didžiausi šalies portalai šį svarbiausią savaitės, o turbūt ir metų pradžios įvykį pateikė intriguojančiai: 16 valanda: Alfa, 9:4 – iš devynių pagrindinių naujienų FNTT istorijai ir su ja susijusioms skirta beveik pusė pozicijų: Santariškių vadovybė: Degutienės sutuoktinio vadovaujama ligoninė sąskaitos „Snore“ neturėjo Kernagis: sieksime sužinoti, kas paskatino prezidentę skambinti Gailiui komisijai kliudoma rengti išvadas Ramonas: apie milija...

Lietuvoje iš grožinės literatūros rašymo pragyvena vienetai, bet ir tai turi prisidurti iš šalies. Vidutinis standartinio autoriaus honoraras – nuo kelių tūkstančių litų už savo knygelę iki maždaug 6 tūkst. litų už solidesnį vertimą. Didesnes pajamas užsitikrina rašantieji populiariomis temomis – apie mafiją, milijonierius, žvaigždes.

Kai Lietuvoje kas antras gyventojas yra išlaikomas iš biudžeto, labai svarbu uždaryti bet kokias landas, leidžiančias nemokėti mokesčių, teigia Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, įmonės „Kauno liftai“ generalinis direktorius. „Lietuvoje 410 tūkst. žmonių yra išlaikomi iš biudžeto, 265 tūkst. darbuotojų gauna atlyginimą, mažesnį už minimalią algą, kuri į rankas sudaro 670 litų.

Per praėjusią knygų mugę be džiaugsmingų nuolaidų ir knygų pardavimų bei renginių, kuriuos lankant kartais nebelikdavo laiko parūkyti ir dar dažniau – vietos patogiai įsitaisyti tarp publikos, pasisakė daug rimtų kalbėtojų, bet du žmonės, du profesoriai, net jeigu jiedu šnekėjo skirtingu metu ir skirtingose salėse, kažkodėl pavadintose penketu ir kitu skaičiumi po taško, taigi tiedu profesoriai nematomai ir nejučiomis buvo sujungti tos pačios nuotaikos, minties polėkio ir linijos, panašių įžvalg...

Vyriausybės pasitikėjimą praradęs „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius teigia, kad vos įgyvendinus alternatyvius rinkos projektus – saugyklos, suskystintų dujų terminalo ir jungties su Lenkija statybas, kaipmat gali pasirodyti, kad šių sistemų nė nebereikia. Pasak V. Valentukevičiaus, Energetikos ministerijos kuruojamos projektuojamos alternatyvos – terminalas, saugykla ir jungtis pačios savaime neužtikrins mažesnės dujų kainos. „Viskas čia pigs, pigs, pigs.

Vienas koogeneracinės biokuru kūrenamos jėgainės blokas gali pagaminti daugiau megavatų energijos, negu numato turėti Lietuva iš planuojamos atominės elektrinės, ir kainuotų tokią pastatyti apie penkis kartus pigiau, trečiadienį vykstančioje energetikos konferencijoje tikino Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.

Atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai leido suprasti buvę išmesti, nes kišo nosį į viešųjų pirkimų konkursus, kuriuose figūruoja didžiausi partijų rėmėjai. Partijas remia daug įmonių, nebūtinai dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkursuose. O konkursus laiminčios bendrovės oficialiai į partijų sąskaitą perveda apie keliasdešimt tūkstančių litų, nors pirkimo sutarčių pasirašo už šimtus milijonų ar net milijardą.

Visuotinis sekimas, interneto pabaiga, atsisveikinimas su laisvėmis – tokiomis baimėmis visuomenė pasitiko neseniai Japonijoje didžiųjų pasaulio valstybių ir Europos Sąjungos (ES) pasirašytą susitarimą ACTA. Tačiau biurokratijos ir teisėsaugos, kūrybos industrijos autorių bei verslininkų sluoksniuose ši sutartis priimama labai palankiai.

Produktyvus ir kontraversiškas, įtaigus ir užgaulus, paslaptingas ir nenustygstantis jaunasis lietuvių rašytojas Vilis Normanas į skaitytojus kreipiasi naujuoju romanu „Beprotnamis“. Istorija pasakoja apie nelaimingą meilę išgyvenantį Simoną, trims savaitėms savanoriškai užsidariusį psichiatrinėje klinikoje ir demaskuojantį gydytojų darbo broką.

Praėjusį savaitgalį Kazachstane įvykę rinkimai praėjo daugmaž demokratiškai, o prieš mėnesį įvykusios ir aukų pareikalavusios riaušės neturėjo nieko bendro su demokratijos deficitu ar nepasitenkinimu dėl valdančiųjų dominavimo, sakė Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Galymžanas Koišybajevas. Jis patikslino, kad pernai gruodį naftininkų miestelyje Žanaozene per naftos ir kalnakasybos įmonių darbuotojų riaušes su policija žuvo 17 žmonių, o daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.