• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė vadinamajam energetinių projektų dokumentų paketui, reglamentuojančiam strateginių energetikos projektų įgyvendinimą.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybės posėdyje pritarta Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos koncesijos sutarties su „Hitachi“, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymų projektams.

REKLAMA

„Gegužės  devintoji įgauna dar vieną labai svarbią prasmę – Vyriausybė ką tik patvirtino labai svarbius įstatymo projektus. Ši diena – didelis žingsnis energetinės nepriklausomybės link“, – po vyriausybės posėdžio sakė premjeras A. Kubilius.

Jo teigimu, VAE ir SGD bei elektros sistemų sinchronizacijos su Europa projektai yra „labai svarbūs etapiniai žingsniai įtvirtinant Lietuvos energetinė nepriklausomybę. Energetinio saugumo užtikrins pigiausias energetines paslaugas ir kartu integruotis į Europos energetines sistemas“. Jis teigė, kad tai  leis kurti konkurencingą modernią energetinę sistemą. Premjeras teigė tikintis, kad šiuos projektus parems ir Seimas. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė, kad tai trijų metų darbo rezultatas.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiandien mes labai priklausome nuo elektros energijos importo – ES nė viena valstybė neimportuoja tiek elektros energijos, visos mūsų dujos importuojamos iš vienintelio šaltinio ir patiriame neadekvačią kainą. Be saugumo, antras tikslas– turėti didelę ekonominę naudą. Tai būtų didžiausia „plyno lauko“ investicija šiame regione, ir tokio projekto įgyvendinimas parodytų kad Lietuva yra patikimas partneris.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad parengti išvadą nebuvo paprasta. „Iš esmės mes savo išvadoje išskyrėme du etapus – etapą iki sprendimo investuoti arba statyti ir statybos etapą. Iš esmės pirmojo etapo valstybės įsipareigojimai yra susiję su kelio statybą ir sklypo perdavimu. (...) Mes manome, kad rizikos yra subalansuotos ir suvaldomos, o tiesioginiai valstybės įsipareigojimai labiausiai susiję su keliu. (...) Kiti įsipareigojimai atsirastų tik tuo atveju, jeigu Lietuva nuspręstų pasitraukti iš kai kurių tarptautinių konvencijų ir sutarčių“, – sakė I. Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo daugelis dalykų bus tikslinama parengiamojo etapo metu, todėl pasakyti ką nors konkrečiau apie statybos etapą kol kas esą negalima – jis vertinamas remiantis prielaidomis. O vėliau, teigė finansų ministrė, tai būtų tikslinama.

„Šiuo metu tik būtų įjungta žalia šviesa, o galimybės bus vertinamos atskirai. Galimybės priklauso nuo dviejų dalykų – įmonių grupės ir bendro makroekonominio konteksto. Pagal Lietuvos įnašo finansavimo modelį, mes manome, kad tiek įmonių grupė turėtų galimybę sugeneruoti tiek kapitalo be įtakos elektros tarifui, tiek ir valstybė galėtų tai garantuoti“, – aiškino finansų ministrė.

REKLAMA

Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, labai svarbu, kad Lietuva galėtų gaminti elektros energiją konkurencingomis kainomis, ar projektas bus ekonomiškai atsiperkantis.

„Mūsų įsitikinimu 18 centų už kilovatvalandę kaina įskaitant visus kaštus yra realu pasiekti“, – teigė jis. O tai, anot ministro, leis užtikrinti konkurencingą kainą.  Jis pabrėžė, kad į šią kainą jau įskaičiuota ir dividendai, kuriuos Lietuva gaus 60 metų.

„Mes turėsime komerciškai pelningą projektą, kuris duos realias pajamas į biudžetą. Didelę naudą ekonomika patirs jau statant elektrinę. Į 30 proc. projekto vertės galės pretenduoti vietinis verslas“, – teigė R. Žylius.

REKLAMA

Jo teigimu, VAE projektas yra pelningas investicinis sprendimas, kuris prisidės  prie BVP didėjimo.

Anot ministro, iš 17,3 mlrd. Lt apie 10–14 mlrd. Lt sudarys tiesioginės užsienio investicijos. Ši investicija Lietuvos BVP turėtų padidinti apie 27–35 mlrd. Lt, o įplaukas į šalies biudžetą 5–6 mlrd. Lt. Per 60 jėgainės veiklos metų, skaičiuojant dabartinėmis kainomis dividendais VAE valstybei turėtų sumokėti apie 38 mlrd.

Visagino merės Dalios Štraupaitės teigimu, Visaginui tai pergalės diena. „Manau, kad tai žalia šviesa lydės mus ilgą laiką ir visos Seimo partijos pritars šiam projektui“. Merės teigimu, šis projektas yra ne tik Lietuvos ateitis, bet ir kompensacija Visaginui už tai, kad anksčiau laiko buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes apibrėžiame sąlygas, kuriomis Lietuvą pasieks investicijos, ir koncesijos sutartis apibrėžia sąlygas, kuriomis tos investicijos ateis“, – aiškino energetikos ministras, paprašytas atskleisti koncesijos sutarties detales.

Premjero A. Kubiliaus teigimu, Seimas turi realias galimybes iki birželio pabaigos priimti atsakingus sprendimus, juo labiau, kad diskusijos dėl to jau vyksta seniai. „Seimui pateikimas įstatymas, kuriuo tvirtinamas vienas labai svarbus dokumentas – koncesijos sutartis“, – sakė jis leisdamas suprasti, kad dėl kitų dalykų bus galima spręsti ateityje.

REKLAMA

Anot A. Sekmoko, durys gruodį iš projekto pasitraukusiems lenkams tebėra atviros. Jis atskleidė, kad šiuo metu manoma, jog Lietuva valdys apie 38 proc. akcijų.

Premjeras žurnalistams sakė, kad koncesijos sutarties pasirašymas yra tik vieno etapo pabaiga – konkurso, kuriame buvo pasirinktas strateginis investuotojas.

„Jeigu bus pasirašyta sutartis birželio pabaigoje, konkursas bus užbaigtas. Toliau projektas būtų plėtojamas, numatant, kad elektrinė būtų pastatyta 2020–2022 metais“, – sakė A. Kubilius.

Jo teigimu, toliau vyktų derybos, „kad projektą padaryti dar konkurencingesnį, dar patrauklesnį“. Sutartyje, anot premjero, taip pat numatyta, kas įvyktų, jeigu projekto dalyviai nuspręstų jo netęsti.

REKLAMA

Ekspertai: energetiniai projektai – nutolimas nuo rinkos dėsnių

Nors Vyriausybė tvirtina, kad šių projektų įgyvendinimas padidins Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, su tuo sutinka ne visi.

Anot Laisvosios rinkos instituto specialiosios ekspertės Rūtos Vainienės, „visi pakeitimai – suskystintų dujų terminalas, atominė elektrinė – tai yra nutolimas nuo rinkos principų, rinkos dėsnių“.

Antradienį, komentuodama premjero A. Kubiliaus metinę ataskaitą Seimui, Balsas.lt ji sakė: „Tai – valstybinio kapitalizmo įgyvendinimas energetikos srityje. Tai yra pelno siekiančios veiklos, tai yra valstybinis kapitalizmas. O nepriklausomybė – tik žodinė priedanga valstybiniam kapitalizmui energetikoje įtvirtinti“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepriklausomo energetikos eksperto Vidmanto Jankausko teigimu, strateginius energetinius projektus pagal jų svarbą reikėtų dėlioti kitaip, negu sudėliojo Vyriausybė.

„Tarp visų strateginių projektų mano manymu, ypatingai svarbios yra jungtys, o pas mus suformuluota, kad pagrindinis strateginis projektas yra atominė elektrinė. Mano manymu, atominė elektrinė tikrai nesprendžia tų problemų, kurios Lietuvai kyla, kad būtume mažiau priklausomi nuo vienos pusės ir kad turėtume pigų gamybos šaltinį“, – Balsas.lt sakė buvęs Kainų komisijos vadovas V. Jankauskas.

REKLAMA

Opozicija abejoja

Seimo opozicijos lyderio ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovo ir Algirdo Butkevičiaus teigimu, jų frakcija nuogąstauja, kad Suskystintų dujų terminalo (SGD) projektas iki 2014 metų gali būti neįgyvendintas.

Trečiadienį išplatintame pranešime jis teigia, kad poveikio aplinkai vertinimas tik neseniai pradėtas daryti, todėl kyla abejonių, ar jis bus baigtas rugsėjo mėnesį.

„Kitas itin svarbus klausimas – kaip bus su vamzdynu, kuris eina ir per privačią žemę. (...) Mes neabejojame, kad norvegai laivą pastatys laiku, tačiau jei Vyriausybė dirbs tokiais tempais, kaip iki šiol, terminalas nebus laiku pradėtas eksploatuoti“, – teigia A. Butkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų