Per aštuonerius Europos Sąjungoje praleistus metus Lietuvoje itin didelis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkiui. Šios itin svarbios valstybei ekonomikos šakos atstovai sutartinai kartoja, kad narystė ES buvo daugiau naudinga nei kažkuo pakenkė. Gauta parama buvo stimulas, kuris prisidėjo prie žemės ūkio vystymo ir modernizacijos.
Nors privalumų dėl ES ir žemės ūkio „partnerystės“ sąrašas yra gerokai ilgesnis nei trūkumų, tačiau šių taip pat išvengti nepavyko.
Spartesnis žemės ūkio vystymasis
Žemės ūkio bendrovės „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius paklaustas apie ES naudą krašto ūkiui buvo linkęs viską vertinti itin teigiamai.
„ES parama davė daug teigiamų stimulų, kad žemės ūkis galėtų atsigauti. Nuo nepriklausomybės atgavimo iki 2004-ųjų Lietuvos žemės ūkis buvo vystomas, bet vis tiek daugiausia buvo trypčiojama vietoje. Kaip pagrindinį narystės privalumą įvardyčiau ES žemės ūkio ir subsidijavimo politiką“, - pasakojo V. Bagavičius.
Didžiausią naudą žemės ūkis pajuto, nes atsirado galimybės modernizuoti turimą technikos parką. Anot V. Bagavičiaus, daugelis ūkininkų negalėjo sau leisti įsigyti brangios technikos, tačiau, po įstojimo į ES tokia galimybė atsirado.
„Viskas vyksta pagal tam tikrus dėsnius. Iš pradžių pagerėjo apdirbimo technologijos, tada pagausėjo derliai. Savo dalį gavo ir technikos pardavėjai. O valstybei apčiuopiama nauda pasijuto per mokesčius. Dėl ES pagerėjo konkurencinė aplinka, o tai lėmė spartesnį žemės ūkio vystymąsi“, - narystės ES privalumus vardijo V. Bagavičius.
Narystės ES pliusai ir minusai
Paprašytas konkrečiai įvardyti Lietuvos narystės ES privalumus ir trūkumus, V. Bagavičius pabrėžė, kad didžiausi pliusai susiję su subsidijomis veiklai ir modernizavimui, buvimu vieningoje rinkoje bei vienodos galimybės realizuoti produkciją. „Dar būtų galima pridurti muitų panaikinimą, bendros rinkos privalumus, kai suteikta galimybė realizuoti produkciją visose šalyse“, - tikino bendrovės „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas.
Bet toli gražu ne viskas yra tik rožėmis klota. O jei ir taip būtų, tai vienas kitas spygliukas vis tiek keltų tam tikrą nepasitenkinimą. Prie trūkumų V. Bagavičius priskyrė ES teikiamos tiesioginės paramos skirtumus.
Iki 2011-2012 metų ES tiesioginė parama Lietuvos ūkininkams siekė 140 eurų už vieną hektarą. Tuo tarpu vakarų Europos šalių žemdirbiams – net 290 eurų. „Stipriai atsiliekame nuo vidurkio. Kodėl taip viskas susiklostė – priklauso nuo daugybės niuansų. Iš tiesų yra taikoma skirtinga rėmimo politika. Šalys senbuvės yra labiau mylimos nei naujokės. Kaip dar vieną minusą norėčiau paminėti per greitą perėjimą prie ES reikalavimų. Dalis ūkininkų tiesiog nesugebėjo prisitaikyti. Ypač galvininkystės ir pienininkystės atstovai. Ir apskritai būnant nedidele ES nare ne visada gali daryti vienodą įtaką priimant bendrus sprendimus. Bet tai būdinga ne tik Lietuvai, o ir kitoms ES šalims „mažylėms““, - pabrėžė V. Bagavičius.
Atsivėrė įvairios galimybės
Bendrovės „Lytagra“ vadovas Adomas Balsys įsitikinęs, kad bendrai Lietuvos verslui narystė ES davė labai daug. „Be struktūrinių fondų pagalbos – būtume daugelyje sričių trypčioję vietoje. Šiuo metu situacija tikrai nėra prasta. Įvairiuose sektoriuose palengvėjo prekių gabenimas, atsivėrė sienos, todėl atsirado galimybės eksportui. Rinka išsiplėtė ir tai yra labai naudinga“, - tvirtino A. Balsys.
Prie narystės ES pliusų Balsas.lt pašnekovas dar pridūrė Vakarų valstybes, kurios atsivėrė Lietuvai su savo aukšto lygio technologijomis. „Prie minusų galėčiau įvardyti nebent sparčiai prarandamą kvalifikuotą darbo jėgą. Atsivėrė sienos, todėl išvažiavo geri specialistai. Tačiau kol Lietuvoje nesugebėsime mokėti solidžių atlyginimų, tol protų nutekėjimas bus aktuali problema“, - pabrėžė A. Balsys.
Anot „Lytagra“ vadovo, per visą narystės ES laikotarpį daug kliūčių sudarė šalyje veikiantys bankai. „Aukštų technologijų srityje reikėjo turėti dalį savų lėšų, tačiau bankai nebuvo palankūs, todėl kai kurie projektai tiesiog žlugo, nors jie Lietuvai būtų buvę itin naudingi. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti pieno perdirbimo įmonę, kuri dėl bankų konservatyvumo iki šiol buksuoja toje pačioje vietoje“, - pasakojo A. Balsys.
Narystės tendencijos – pozityvios
Balsas.lt pašnekovų buvo paprašyta įvertinti, kokia Lietuvos situacija bus po kelerių metų, kai šalis taps gerokai brandesne ES nare.
V. Bagavičius teigė, kad bent jau žemės ūkio srityje modernizavimo procesai tęsis ir toliau: „Lietuvos ūkiai toli gražu dar nepasiekę Vakarų Europos šalių lygio. Nerimą kelią tai, kad kol kas nėra aišku, kokia bus ES bendroji žemės ūkio politiką pasibaigus 2013-iesiems. Šiai dienai tikimasi, kad esminių pokyčių nesulauksime. Žemės ūkio ateitis priklausys nuo tokių politinių sprendimų.“
Anot jo, ES naudą dar labiau pajus ir šalies gyventojai, kurie daug metų buvo istoriškai ir psichologiškai prisirišę prie vietinės produkcijos. „Bet dabar padaugėjo prekių iš kitų šalių. Vartotojai dėl atviros rinkos tik laimi. Maža to, esant galimybei rinkoje laisviau judėti produktams, verčia pasitempti vietinius gamintojus, kurie privalo reaguoti į situaciją“, - pabrėžė V. Bagavičius.
A. Balsys savo ruožtu pridūrė, kad Lietuvos narystės ES perspektyvos yra gana geros: „Švietimo sistema gerėja. Turime jaunų išprususių žmonių. Yra problemų, bet atgal tikrai negrįšime. Po 10 metų nuo senųjų ES valstybių narių atsiliksime, bet tikrai ne tiek daug. Gal kažkiek procentų, bet ne kelis kartus, kaip yra dabar. Itin gerai tai, kad neesame prasiskolinę, todėl mūsų jaunos valstybės pečių neslegia papildoma įtampa.“
Daugiau nuomonių apie Europos Sąjungos privalumus ir trūkumus nuo gegužės 7-osios skaitykite savaitraštyje „Balsas.lt Savaitė“.
Taip pat skaitykite:
Trys nuomonės apie buvimą ES: kokia Lietuvai iš to nauda?(I)
